V GAVĖNIOS SAVAITĖ

Šeštadienis

Jn 11, 45–57

Dienos paaukojimo malda

 

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, 

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

*

Kad visi tie, kurie kenčia nuo priklausomybių, gautų pagalbą ir jais būtų pasirūpinta.

   

   

Dienos Evangelija

 

45 Daugelis žydų, kurie buvo atėję pas Mariją ir matė, ką Jėzus padarė, įtikėjo jį. 46 Bet kai kurie nuėjo pas fariziejus ir pranešė jiems, ką Jėzus padaręs. 47 Tuomet aukštieji kunigai ir fariziejai sušaukė teismo tarybą ir svarstė: „Ką darysime? Šitas žmogus daro daug stebuklų. 48 Jei taip jį paliksime, visi įtikės jį; ateis romėnai ir sunaikins šventąją vietą bei mūsų tautą.“ 49 Vienas iš jų – Kajafas, tais metais vyriausiasis kunigas – jiems tarė: „Jūs nieko neišmanote 50 ir nepagalvojate, jog jums geriau, kad vienas žmogus mirtų už tautą, o ne visa tauta žūtų.“ 51 Jis tai pasakė ne iš savęs, bet, būdamas tų metų vyriausiasis kunigas, pranašavo, jog Jėzui reikės mirti už tautą, 52 ir ne tik už tautą, bet tam, kad suburtų į vienybę išsklaidytuosius Dievo vaikus. 53 Nuo tos dienos jie buvo tvirtai pasiryžę jį nužudyti.

54 Todėl Jėzus daugiau nebevaikščiojo viešai tarp žydų, bet pasitraukė iš ten į vietovę dykumos pakraštyje, į miestelį, vadinamą Efraimu. Ten jis ir apsistojo kartu su mokiniais. 55 Artinosi žydų Velykos. Daug žmonių iš viso krašto prieš Velykas traukė į Jeruzalę apsivalyti. 56 Jie ieškojo Jėzaus ir, stoviniuodami šventykloje, kalbėjosi: „Kaip jūs manote? Nejaugi jis nebeateis į iškilmes?!“ 57 Mat aukštieji kunigai ir fariziejai išleido įsakymą, kad žinantys praneštų, kur jis esąs, idant būtų galima jį suimti.

 

Mąstymas

Prašyti gilaus dvasinio ryšio su Jėzumi, besiruošiančio kančiai

Šios dienos Evangelija įveda mane į Jėzaus kančios savaitę. Kviesiu Šventąją Dvasią, esančią Dievo Žodyje, kad įvestų mane į Jėzaus kančios ir apleidimo slėpinį, kad padėtų man būti šalia Jo.

*

Jėzaus stebuklai vieniems žadina tikėjimą, kitiems sukelia baimę ir piktas mintis. Tikėjimas yra malonė. Prašysiu malonės, kad niekada neišduočiau Jėzaus. 

*

Dievas visada lieka istorijos Viešpats. Netgi ir tada, kai yra atmestas, Jo Žodis gelbsti pasaulį. Jėzus pasiima ant savęs kiekvieną mūsų nuodėmę. Jis jau nugalėjo pasaulį. Ar tikiu, kad Jėzus viešpatauja ir labiausiai sunarpliotuose mano gyvenimo momentuose? 

*

Kontempliuosiu ramų Jėzų, kuris pasitraukia į vietovę dykumos pakraštyje, lyg būtų „ištremtas“ į gyvenimo pakraštį. Jo viešpatavimas tik išoriškai žiūrint atrodo trapus ir silpnas. Jo galia pasireiškia romume ir trapume. Ar sutinku eiti tokiu keliu su Jėzumi? 

*

Jėzaus likimas lieka toks pat iki mūsų dienų. Vieni klausinėja apie Jį ir Jo ieško, kiti kėsinasi į Jį. Kokią vietą Jėzus užima mano gyvenime? Ar mano ryšys su Juo yra artimas? Ar Jėzaus ieškau, o gal „ištremiu“ Jį iš savo gyvenimo? 

*

Priglusiu prie Jėzaus, kuris vienatvėje ruošiasi savo kančiai. Pasikalbėsiu su Juo apie Jo jausmus.

Išsakysiu Jėzui savo meilę:

„Myliu Tave, tylusis Avinėli, kuris būsi nužudytas už mane“. 

 

 

www.clicktopray.org