XXIX EILINIS SEKMADIENIS

Mk 10, 35–45

Dienos paaukojimo malda

 

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, 

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

*

Melskimės, kad visi pakrikštytieji įsitrauktų į evangelizaciją ir būtų pasirengę misijai, liudydami Evangelijos pripildytą gyvenimą.

 

  

 

Dienos Evangelija

 

35 Prie Jėzaus prieina Zebediejaus sūnūs Jokūbas ir Jonas ir kreipiasi: „Mokytojau, mes norime, kad padarytum, ko prašysime.“ 36 Jis atsakė: „O ko norite, kad jums padaryčiau?“ 37 Jie tarė: „Duok mums sėdėti vienam tavo šlovės dešinėje, kitam – kairėje!“ 38 Jėzus atsakė: „Patys nežinote, ko prašote. Ar galite gerti taurę, kurią aš gersiu, ir būti pakrikštyti krikštu, kuriuo aš būsiu krikštijamas?“ 39 Jie sako: „Galime.“ Bet Jėzus jiems pasakė: „Beje, taurę, kurią aš gersiu, jūs gersite, ir krikštu, kuriuo aš būsiu pakrikštytas, jūs irgi būsite pakrikštyti. 40 Tačiau ne mano reikalas duoti vietą savo dešinėje ar kairėje, – tai bus tiems, kuriems pa-skirta.“ 41 Tai išgirdę, dešimtis supyko ant Jokūbo ir Jono. 42 Pasišaukęs mokinius, Jėzus prabilo: „Jūs žinote, kad tie, kurie laikomi tautų valdovais, engia jas ir jų didžiūnai rodo joms savo galią. 43 Tarp jūsų yra ne taip! Kas norėtų tapti didžiausias iš jūsų, tebus jūsų tarnas, 44 ir kas panorėtų būti pirmas tarp jūsų, tebus visų vergas. 45 Juk ir Žmogaus Sūnus atėjo, ne kad jam tarnautų, bet pats tarnauti ir savo gyvybės atiduoti kaip išpirkos už daugelį.“

 

Mąstymas

Prašyti stipraus buvimo su Jėzumi troškimo ir radikalaus evangelinio gyvenimo pasirinkimo

Pabandysiu įsijausti į Jono ir Jokūbo išgyvenimus. Matysiu, kaip jie ateina pas Jėzų ir prašo, kad amžinybėje galėtų būti arčiausiai Jo. Ar atrandu savyje panašių troškimų? Ar ilgiuosi Jėzaus artumo? 

*

„Ko norite, kad jums padaryčiau?“ Jėzus ragina mane, kad aš Jo prašyčiau. Galiu būti tikras, jog kada tik prisiartinu prie Jo maldoje, Jis pirmas laukia manęs ir yra pasiruošęs išklausyti mano prašymus. Ar esu įsitikinęs, kad nėra tokių prašymų, kurių Jis neišklausytų?

*

„Nežinote, ko prašote“. Jėzus parodo man, kad tai, ko kartais užsispyrusiai prašau, ne visada iki galo pats suvokiu. Matau tik vieną realybės pusę ir savo poreikius. O Jėzus žino kitą pusę ir Tėvo, kuris trokšta man laimės, valią. Ar tikiu, kad Jis geriausiai žino, kas man teikia gėrį?

*

Įsivaizduosiu Dievą Tėvą, kuris ruošia man vietą amžinybėje. Įsisąmoninsiu, kad Jis kiekvieną dieną galvoja apie mane ir laukia manęs. Su meile prašysiu, kad Tėvas saugotų mane.

*

Nežinau, kokia yra mano kančių taurė, kurią turiu išgerti šiame gyvenime. Karštoje maldoje prašysiu Jėzaus, kad su meile priimčiau viską, ką kiekvieną dieną man paruoš. 

*

Jėzus parodo man evangelinį kelią į dangų. Tai yra tarnystės kelias, laisvas nuo nesveiko lenktyniavimo ir savęs aukštinimo. Jėzus įspėja mane, kad nepasiduočiau šio pasaulio dvasiai, kuri rodo savo galybę ir jėgą prieš kitus. 

*

Stebėsiu save susitikimuose su kitais žmonėmis. Kas dominuoja manyje: paprastumo ir tarnystės dvasia, ar lenktyniavimas ir susitelkimas į save? Dienos bėgyje dažnai melsiuos:

„Jėzau, padaryk, kad aš būčiau panašus į Tave“.

 

 

www.clicktopray.org