Kasdienapmastau.lt

II GAVĖNIOS SAVAITĖ

Trečiadienis

Mt 20, 17–28

Dienos paaukojimo malda

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį –

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis,

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

Kad išgyventume Sutaikinimo sakramentą nuoširdžiai atsinaujinę ir taip galėtume mėgautis begaliniu Dievo gailestingumu.

Dienos Evangelija

¹⁷ Prieš išvykdamas į Jeruzalę Jėzus pasiėmė skyrium dvylika mokinių ir kelyje kalbėjo jiems: ¹⁸ „Štai keliaujame į Jeruzalę, ir Žmogaus Sūnus bus atiduotas aukštiesiems kunigams bei Rašto aiškintojams. Jie pasmerks jį mirti, ¹⁹ atiduos pagonims tyčiotis, nuplakti ir nukryžiuoti, bet trečią dieną jis prisikels.“

²⁰ Tuomet prie Jėzaus prisiartino Zebediejaus sūnų motina kartu su savo sūnumis ir, parpuolusi prie jo kojų, norėjo kažko prašyti. ²¹ Jėzus paklausė: „Ko nori?“ Toji atsakė: „Sakyk, kad šitie abu mano sūnūs tavo Karalystėje sėdėtų vienas tavo dešinėje, o kitas kairėje.“ ²² Jėzus atsakė: „Nežinote, ko prašote. Ar galite gerti taurę, kurią aš gersiu?“ Jie atsakė: „Galime.“ ²³ Tuomet jis tarė: „Mano taurę, tiesa, jūs gersite, bet sėdėti mano dešinėje ar kairėje – ne mano reikalas jums duoti; tai bus tiems, kuriems mano Tėvo paskirta.“ ²⁴ Tai išgirdę, kiti dešimt mokinių supyko ant tų brolių.

²⁵ O Jėzus, pasivadinęs juos pas save, tarė: „Jūs žinote, kad tautų valdovai engia tautas ir didžiūnai rodo joms savo galią. ²⁶ Tarp jūsų to nebus. Jei kas norėtų tapti didžiausias iš jūsų, tebūnie jūsų tarnas, ²⁷ ir kas panorėtų būti pirmas tarp jūsų, tebūnie jūsų vergas. ²⁸ Žmogaus Sūnus irgi atėjo ne kad jam tarnautų, bet pats tarnauti ir savo gyvybės atiduoti kaip išpirkos už daugelį.“

Mąstymas

Prašyti nuolankios, sugebančios nuolankiai tarnauti, širdies

Jėzus ir dvylika apaštalų keliauja į Jeruzalę. Pasistengsiu būti arti jų. Įsiklausysiu į Mokytojo žodžius. Jis išaiškina jiems įvykius, kurie netrukus įvyks Jo gyvenime. Buvimas kartu su Jėzumi veda mus, kaip ir Jį, atmetimo, pajuokos ir kančios keliu. Ar sutinku su tokiu vedimu? Atskleisiu Jėzui savo nuogąstavimus ir pasipriešinimą.

„Trečiąją dieną prisikels.“ Jėzaus žodžiai apie kančią galiausiai yra gyvenimo žodžiai. Jie visada veda į gyvenimą. Atnaujinsiu savo tikėjimą Dievo žodžiu. Ką norėčiau pagilinti savo susitikimuose su Dievo žodžiu?

Įsiklausysiu į žodžius motinos, kuri su sūnumis prisiartina prie Jėzaus. Atkreipsiu dėmesį, kokie jie kontrastiški Jėzaus žodžiams. Troškimais ir mintimis jie yra toli nuo Jėzaus, kuris ruošiasi kančiai. Ar neslopinu Jėzaus įkvėpimų, pasilikdamas ties savo planais ir lūkesčiais?

Jėzus kreipiasi į mane: „Ar gali gerti taurę, kurią aš gersiu?“ Giliai apmąstysiu šį klausimą. Ar esu pasiruošęs, kad ir kas benutiktų, dalytis savo likimu su Jėzumi? Jėzus garantuoja, kad būdamas su Juo sugebėsiu visur sekti Jį.

Atsistosiu tarp supykusių mokinių. Juos apima pavydo ir konkurencijos dvasia. Jie pasijuto tų dviejų brolių aplenkti. Peržvelgsiu savo santykius bendruomenėje, šeimoje ir darbe. Ar sugebu džiaugtis savo artimųjų pasiekimais?

Jėzus pasivadina mokinius pas save. Jis nori jiems į širdį įdėti tai, kas sudaro Evangelijos esmę. Jis sako taip pat ir man: „Mokykis iš manęs, kaip tarnauti kitiems, netgi išsižadant savo asmeninio gyvenimo.“

Pulsiu ant kelių priešais Jėzų ir kontempliuosiu Jo nuolankumą ir beribį pasiaukojimą. Padėsiu galvą ant Jėzaus kelių kartodamas:

„Jėzau, išgydyk mane iš mano puikybės ir duok man nuolankią ir kupiną pasiaukojimo širdį.“