EILINIS LAIKAS · V SAVAITĖ

Ketvirtadienis

Mk 7, 24-30

Dienos paaukojimo malda

 

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, 

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

*

Melskimės, kad Bažnyčios bendruomenė priimtų troškimus ir abejones tų jaunų žmonių, kurie jaučia pašaukimą tarnauti Kristaus misijoje kunigo ir vienuolio gyvenimu. 

 

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

   

 

Dienos Evangelija

 

24 Išvykęs iš ten, Jėzus nukeliavo į Tyro sritis. Užėjęs į vienus namus, jis norėjo, kad niekas apie tai nežinotų, bet jam nepavyko to nuslėpti. 25 Išgirdo apie jį moteris, kurios duktė buvo apsėsta netyrosios dvasios, atėjo ir puolė jam po kojų. 26 Moteris buvo graikė, kilimo sirofenikietė. Ji maldavo išvaryti iš jos dukrelės demoną. 27 Jėzus tarė jai: „Leisk pirmiau pasisotinti vaikams. Juk negražu imti vaikų duoną ir mesti šunyčiams.“ 28 Tačiau moteris atsakė: „Taip, Viešpatie! Bet ir šunyčiai po stalu ėda vaikų trupinius.“ 29 Tuomet jis tarė: „Dėl šitų žodžių eik namo, – demonas jau išėjęs iš tavo dukters.“ 30 Parėjusi namo, ji rado savo mergaitę gulinčią patale ir demoną atstojusį.

 

Mąstymas

Prašyti iš tikėjimo kylančio džiaugsmo patirties ir pasitikėjimo Dievo pažadais

Mąstysiu apie Jėzų, kuris apleidžia gimtąją Galilėją. Jis keliauja į apylinkes, kuriose gyvena pagonys. Prisijungsiu prie jo, kad galėčiau eiti kartu. Įsiklausysiu į Jo širdies troškimus. Jis nori aplankyti visus.

*

Prisiminsiu žmones, kuriuos labiausiai myliu, ir vietas, kuriose man patinka būti. Ar sugebu jų išsižadėti, kai esu kviečiams būti tokiose vietose ir su tokiais žmonėmis, su kuriais man yra sunku? Į tokias situacijas pasikviesiu Jėzų.

*

Jėzus švelniai ateina į žmonių širdis ir dažnai yra neatpažįstamas. „Užėjo į vienus namus“. Jėzus, visiškai neprimesdamas savęs, kasdien ateina į mano namus. Ar sugebu Jį pakviesti į visus savo darbus, kuriuos atlieku dienos metu? Ar yra kas nors, dėl ko turėčiau gėdintis Jo akivaizdoje?

*

Ilgiau sustosiu prie Jėzaus ir pagonės moters susitikimo. Įsiklausysiu į jų pokalbį. Moteris labai kenčia dėl savo dukters nelaimės. Pokalbyje su Jėzumi ji yra „nenugalima“. Moteris giliai ir tvirtai tiki, kad Jėzus gali išlaisvinti jos dukterį iš demono valdžios. 

*

Ką aš labiausiai norėčiau atiduoti į Jėzaus rankas? Pasakysiu Jam apie savo artimuosius, kurie yra pavergti blogų įpročių, sužeisti, pasimetę netvarkingame gyvenime. Prašysiu, kaip ta moteris, kad Jėzus pakeistų jų gyvenimus.

*

Šiurkštūs Jėzaus žodžiai neatėmė motinai drąsos. Ji pasitiki Juo iki galo. Moteris sugrįžta į namus ir randa visa, kaip pasakė Jėzus. Įeisiu į sirofenikietės namus, kad galėčiau sustiprinti savo tikėjimą ir pasidžiaugti motinos ir dukters laime.

*

Atsiminsiu savo gyvenime tokias situacijas, kuriose tikėjimas ir pasitikėjimas Dievu suteikė man gilų džiaugsmą. Už kokį stebuklą savo gyvenime norėčiau labiausiai Dievui padėkoti? Prisiminsiu jį ir kartosiu:

„Pasitikiu, Jėzau, Tavo pažadais“.

 

 

www.clicktopray.org