EILINIS LAIKAS · XX SAVAITĖ

Trečiadienis

Mt 20, 1–16

Dienos paaukojimo malda

 

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, 

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

*

Melskimės už Bažnyčią, kad ji iš Šventosios Dvasios gautų malonę ir jėgų atsinaujinti Evangelijos šviesoje. 

   

   

Dienos Evangelija

 

Jėzus pasakė savo mokiniams palyginimą:

1 „Su Dangaus Karalyste yra panašiai kaip su šeimininku, kuris anksti rytą išėjo samdytis darbininkų savo vynuogynui. 2 Susiderėjęs su darbininkais po denarą dienai, jis nusiuntė juos į savo vynuogyną. 3 Išėjęs apie trečią valandą, jis pamatė kitus, stovinčius aikštėje be darbo. 4 Jis tarė jiems: ‘Eikite ir jūs į mano vynuogyną, ir, kas bus teisinga, aš jums užmokėsiu!’ 5 Jie nuėjo. Ir vėl išėjęs apie šeštą ir devintą valandą, jis taip pat padarė. 6 Išėjęs apie vienuoliktą, jis rado dar kitus bestovinčius ir taria jiems: ‘Ko čia stovite visą dieną be darbo?’ 7 Tie atsako: ‘Kad niekas mūsų nepasamdė’. Jis taria jiems: ‘Eikite ir jūs į vynuogyną’. 8 Atėjus vakarui, vynuogyno šeimininkas liepia ūkvedžiui: ‘Pašauk darbininkus ir išmokėk jiems atlyginimą, pradėdamas nuo paskutinių ir baigdamas pirmaisiais!’ 9 Atėję pasamdytieji apie vienuoliktą valandą gavo po denarą. 10 Prisiartinę pirmieji manė daugiau gausią, bet irgi gavo po denarą. 11 Imdami jie murmėjo prieš šeimininką 12 ir sakė: ‘Šitie paskutiniai tedirbo vieną valandą, o tu sulyginai juos su mumis, nešusiais dienos ir kaitros naštą’. 13 Bet jis vienam atsakė: ‘Bičiuli, aš tavęs neskriaudžiu! Argi ne už denarą susiderėjai su manimi? 14 Imk, kas tavo, ir eik sau. Aš noriu ir šitam paskutiniam duoti tiek, kiek tau. 15 Nejaugi man nevalia tvarkyti savo reikalų, kaip noriu?! Ar todėl šnairuoji, kad aš geras?!’ 16 Taip paskutinieji bus pirmi, o pirmieji – paskutiniai.“

Mąstymas

Prašyti dėkingumo ir sugebėjimo džiaugtis kiekviena gyvenimo akimirka

Prašysiu Jėzaus šviesos ir išminties suprasti istoriją, kurią Jis man pasakoja. Atiduosiu Jam savo širdį, kad būtų jautri kiekvienam Jo žodžiui. 

*

Jėzus pasakoja istoriją, paimtą iš gyvenimo. Klausydamasis Jėzaus pasakojimo, mąstysiu apie save. Kokius įvykius iš savo gyvenimo randu evangelinėje scenoje? Kokiai darbininkų grupei aš priklausau? 

*

Šeimininkas kviečia į savo vynuogyną. „Susitarė su darbininkais...“ Kas yra mano vynuogynas? Ar savo darbe, tarnystėse randu savo pašaukimą? Ar priėmiau jį? Ar savo darbe jaučiuosi vidiniai laisvas? 

*

Šeimininkas rūpinasi tais, kurie stovi be darbo, kurių niekas nepasamdė. Dag žmonių šiandien kenčia dėl bedarbystės. Ar turiu darbą? Ar sugebu už jį padėkoti Dievui? Kaip atrodo mano gyvenimas? 

*

Atkreipsiu dėmesį į pirmųjų darbininkų nepasitenkinimą. Jie nesugeba džiaugtis tuo, ką gavo. Jie pirmieji gavo darbo. Taip pat gavo sutartą užmokestį. Bet jų godumas gimdo nepasitenkinimą. 

*

Ar sugebu džiaugtis tuo, ką gaunu kiekvieną dieną? Kokias dovanas labiausiai pastebiu? Kas vyrauja mano gyvenime: dėkingumas, džiaugsmas, ar pasipiktinimas, nepasitenkinimas? 

*

„Pirmieji bus paskutiniai“. Jėzus įspėja mane apie amžiną nepasitenkinimą, kuris padaro, kad amžinai jausiuos paskutinis. Jėzus primena man, kad viskas mano gyvenime yra malonė. 

*

Prašysiu dėkingumo dovanos:

„Jėzau, išmokyk mane džiaugtis kiekviena akimirka“.

 

 

 

www.clicktopray.org