Nekaltoji Marijos Širdis

Lk 2, 41–51

Dienos paaukojimo malda

 

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, 

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

*

Melskimės už jaunus žmones, kurie rengiasi santuokai krikščionių bendruomenės remiami: tegul jie auga meilėje būdami dosnūs, ištikimi ir kantrūs.

   

   

Dienos Evangelija

 

41 [Jėzaus] gimdytojai kasmet eidavo į Jeruzalę švęsti Velykų. 42 Kai Jėzui sukako dvylika metų, šventės papročiu jie nuvyko į Jeruzalę. 43 Iškilmėms pasibaigus ir jiems grįžtant atgal, vaikas Jėzus pasiliko Jeruzalėje, bet gimdytojai to nepastebėjo. 44 Manydami jį esant keleivių būryje, jie nuėjo dienos kelią, paskui pradėjo ieškoti jo tarp giminių bei pažįstamų. 45 Nesuradę grįžo jo beieškodami į Jeruzalę.

46 Pagaliau po trijų dienų rado jį šventykloje, sėdintį tarp mokytojų, besiklausantį jų ir juos beklausinėjantį. 47 Visi, kurie jį girdėjo, stebėjosi jo išmanymu ir atsakymais. 48 Pamatę jį, gimdytojai labai nustebo, ir jo motina jam tarė: „Vaikeli, kam mums taip padarei?! Štai tavo tėvas ir aš su sielvartu ieškome tavęs.“ 49 O jis atsakė: „Kam gi manęs ieškojote? Argi nežinojote, kad man reikia būti savo Tėvo reikaluose?“ 50 Bet jie nesuprato jo žodžių. 51 Jėzus iškeliavo su jais ir grįžo į Nazaretą. Jis buvo jiems klusnus. Jo motina laikė visus įvykius savo širdyje.

 

Mąstymas

Prašyti savo giliausių troškimų išsipildymo, sutinkant su Jėzaus valia

Mąstysiu apie dvylikametį Jėzų, kuris su Marija ir Juozapu keliauja į Jeruzalę. Žvelgsiu į jų nuo kelionės pavargusius veidus ir įsiklausysiu į jų pokalbius.

*

Apmąstysiu apie Jėzaus buvimą mano šeimoje ir bendruomenėje. Ar kalbamės ir kaip kalbamės su Jėzumi bendrose maldose?  Ar pastebime Jį mūsų šeimos reikaluose ir ar kalbamės apie Jį? Kas mus jungia, kai esame kartu, ir kas mums trukdo?

*

Sugrįšiu mintimis į evangelinę sceną ir visa širdimi įsijungsiu į Marijos ir Juozapo išgyvenimus. Stebėsiu, kaip jie ieško Jėzaus. Atkreipsiu dėmesį, su kokiu rūpesčiu ir ištverme Jo ieško. Pasikalbėsiu su Marija apie nerimą, kurį tuo metu patyrė.

*

Kaip aš elgiuosi tuo metu, kada savo gyvenime prarandu Jėzų? Kaip yra dabar: ar esu arti, ar toli nuo Jo? Ar yra manyje „iki skausmo“ troškimas Jėzaus?

*

Mąstysiu apie Marijos ir Juozapo džiaugsmą suradus Jėzų. Prašysiu tokios širdies, kuri pastoviai trokštų ieškoti Jėzaus ir džiaugtųsi atradusi Jį  kasdienybėje.

*

Nors Jėzaus gimdytojai ir atrado Jėzų, bet ne viskas jiems buvo aišku ir suprantama. Reikia taip, kaip Marija, paslėpti visus nesuprantamus kasdienybės įvykius savo širdyje ir laukti šviesos ir malonės Dievo planų supratimui.

*

Nuoširdžiame pokalbyje kreipsiuosi į Mariją ir Juozapą, kad išprašytų man nuolankumo ir pasitikėjimo Jėzumi.

Širdyje kartosiu maldą:

„Marija, Juozapai, padėkite man būti su Jėzumi“.

 

 

 

www.clicktopray.org