XIV EILINIS SEKMADIENIS

Lk 10, 1–12. 17–20

Dienos paaukojimo malda

 

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, 

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

*

Melskimės už senus žmones, kurie yra tautos šaknys ir atmintis, kad jų patirtis ir išmintis padėtų jauniems žmonėms viltingai ir atsakingai žvelgti į ateitį.

Melskimės kad baigtųsi karas Ukrainoje.

  

 

Dienos Evangelija

 

1 [Anuomet] Viešpats paskyrė dar kitus septyniasdešimt du mokinius ir išsiuntė juos po du, kad eitų pirma jo į visus miestus bei vietoves, kur jis pats ketino vykti. 2 Jis sakė jiems: „Pjūtis didelė, o darbininkų maža. Melskite pjūties šeimininką, kad atsiųstų darbininkų į savo pjūtį. 3 Keliaukite! Štai aš siunčiu jus lyg avinėlius tarp vilkų. 4 Nesineškite piniginės nei krepšio, nei autuvo ir nieko kelyje nesveikinkite. 5 Į kuriuos tik namus užeisite, pirmiausia tarkite: ‘Ramybė šiems namams!’ 6 Ir jei ten gyvens ramybės sūnus, jūsų ramybė nužengs ant jo, o jei ne, – sugrįš pas jus. 7 Pasilikite tuose namuose, valgykite ir gerkite, kas duodama, nes darbininkas vertas savo užmokesčio. Nesikilnokite iš namų į namus. 8 Jei nueisite į kurį nors miestą ir jus priims, valgykite, kas bus jums padėta. 9 Gydykite to miesto ligonius ir sakykite visiems: ‘Jums čia pat Dievo Karalystė!’ 10 O jeigu užsuksite į tokį miestą, kur jūsų nepriims, išėję į aikštę tarkite: 11 ‘Mes jums nukratome net jūsų miesto dulkes, prilipusias prie mūsų kojų, bet vis tiek žinokite: Dievo Karalystė jau čia pat!’ 12 Sakau jums: ateis diena, kai Sodomai bus lengviau negu anam miestui.“

17 Septyniasdešimt du sugrįžo ir su džiaugsmu kalbėjo: „Viešpatie, mums paklūsta net demonai dėl tavo vardo.“ 18 O Jėzus atsiliepė: „Mačiau šėtoną, kaip žaibą krintantį iš dangaus. 19 Štai aš suteikiau jums galią mindžioti gyvates bei skorpionus ir visokią priešo galybę, kad niekas jums nepakenktų. 20 Bet jūs džiaukitės ne tuo, kad dvasios jums pavaldžios; džiaukitės, kad jūsų vardai įrašyti danguje.“

 

Mąstymas

Prašyti pripildytos Jėzaus ramybe širdies, sugebančios dalintis ta ramybe su kitais

Jėzaus išsiunčia savo mokinius visur, kur pats ketino vykti. Ar jaučiuosi Jėzaus mokiniu savo aplinkoje (šeimoje, bendruomenėje, darbe...)? Kiek gilus manyje įsitikinimas, kad ten, kur gyvenu ir dirbu, esu pasiųstas Jėzaus?

*

„Nesineškite piniginės nei krepšio...“. Kas labiausiai trukdo man būti Jėzaus liudytoju? Pabandysiu išsakyti Jėzui priežastis bei aplinkybes, dėl kurių liaujuosi būti ištikimas ir paklusnus Jėzaus misijai: asmenys, daiktai, kitos priklausomybės (tingėjimas, gėda, žmonių nuomonės baimė, karjera...).

*

Jėzus siunčia mane, kad neščiau ramybę tarp žmonių. Ar savo namuose, bendruomenėje pajėgiu įnešti ramybės atmosferą?

*

Padėkosiu Jėzui už tuos savo charakterio bruožus, gestus, žodžius, per kuriuos kuriu vienybės ir ramybės atmosferą. Kokie tai bruožai?

*

Paprašysiu Jėzaus, kad padėtų man atskleisti ir pripažinti savyje silpnybes, ydas ir poelgius, per kuriuos dažniausiai tampu ginčų ir nesusipratimų priežastimi, kuriais žeidžiu artimuosius. Nuoširdžiai išsakysiu juos Jėzui. 

*

Tiek galėsiu padėti kitiems atrasti sielos sveikatą, vidinę ramybę, kiek pats patirsiu savo širdies ramybę. Kokia yra dabartinė mano širdies būsena? Pakviesiu Jėzų į savo gyvenimą, kad išgydytų mano nerimo ir dvasinės netvarkos šaknį. Kartosiu:

„Jėzau, sugrąžink man širdies ramybę“.  

  

  

clicktopray.net