Gruodžio 8 d.

ŠVČ. MERGELĖS MARIJOS NEKALTASIS PRASIDĖJIMAS

Lk 1, 26–38

Dienos paaukojimo malda

 

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, 

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija.

   

   

Dienos Evangelija

 

26 Šeštame mėnesyje angelas Gabrielius buvo Dievo pasiųstas į Galilėjos miestą, kuris vadinasi Nazaretas, 27 pas mergelę, sužadėtą su vyru, vardu Juozapas, iš Dovydo namų; o mergelės vardas buvo Marija. 28 Atėjęs pas ją, angelas tarė: „Sveika, malonėmis apdovanotoji! Viešpats su tavimi!“ 29 Išgirdusi šiuos žodžius, ji sumišo ir galvojo sau, ką reiškia toks sveikinimas. 30 O angelas jai tarė: „Nebijok, Marija, tu radai malonę pas Dievą!

31 Štai tu pradėsi įsčiose ir pagimdysi sūnų,
kurį pavadinsi Jėzumi.
32 Jisai bus didis ir vadinsis Aukščiausiojo Sūnus. Viešpats Dievas duos jam jo tėvo Dovydo sostą; 33 jis viešpataus Jokūbo namuose per amžius, ir jo viešpatavimui nebus galo.“

34 Marija paklausė angelą: „Kaip tai įvyks, jeigu aš nepažįstu vyro?“ 35 Angelas jai atsakė:
„Šventoji Dvasia nužengs ant tavęs,
ir Aukščiausiojo galybė pridengs tave savo šešėliu;
todėl ir tavo kūdikis bus šventas
ir vadinamas Dievo Sūnumi.
36 Antai tavoji giminaitė Elzbieta pradėjo sūnų senatvėje, ir šis mėnuo yra šeštas tai, kuri buvo laikoma nevaisinga, 37 nes Dievui nėra negalimų dalykų.“ 38 Tada Marija atsakė: „Štai aš Viešpaties tarnaitė, tebūna man, kaip tu pasakei.“ Ir angelas pasitraukė.

 

Mąstymas

Prašyti visiško pasitikėjimo Dievu ir Jo valia

Įsivaizduosiu Mariją – paprastą jauną moterį, gyvenančią mažai kam  žinomame Nazarete. Įsižiūrėsiu į jos įprastus kasdienius darbus. Marija priklauso neturtingiems žmonėms ir nenujaučia besiartinančio Apsilankymo.

*

Įsisąmoninsiu, kad Dievas prisiartina su meile prie kiekvieno žmogaus. Dažnai tai daro paprastu būdu, „nes Dievui nėra negalimų dalykų“. Mano pilka kasdienybė gali būti gilių susitikimų su Dievu vieta. Ar tuo tikiu?

*

Marija girdi ir pastebi, kad pilkoje kasdienybėje „Viešpats yra su ja“. Pamatysiu save įvairiose dienos situacijose. Ar kasdieną patiriu, kad Viešpats yra su manimi? Ar atrandu laiko Jo Žodžio skaitymui ir meditavimui? Ar Jo Žodis turi įtakos mano kasdieniam gyvenimui?

*

Angelas pavadina ją „malonės pilnąja“. Dievas pastebi žmogaus vidaus grožį net tuomet, kai jis kitiems nepastebimas ir įprastas.  Kokios patirtys bunda manyje, kuomet įsisąmoninu, kad Dievas pažįsta mane iki pat mano gelmių? Ar gyvenu malonėje? Ar rūpinuosi savo vidiniu grožiu? Ar perdėtai nepuošiu savo išorės?

*

Marija yra sumišusi ir persigandusi, kai Dievas pristato jai savo planus. Ji svarsto širdyje Dievo Žodį. Kaip ir kiekvienas žmogus, ji bijo ir jaučia pasipriešinimą priimti Dievo valią, kuri visiškai pakeičia jos  žmogiškuosius planus. Vis dėlto Marija nepabėga nuo Dievo užmojų svarstymo. Ji klausia Dievo ir nuoširdžiai ieško Jo valios. 

*

Ką galiu pasakyti apie savo nuoširdų Dievo valios ieškojimą? Ar pajėgčiau priimti kiekvieną Dievo sumanymą mano atžvilgiu? Ko bijau labiausiai? Pasakysiu apie tai Dievui.

*

Atvirame pokalbyje su Marija  pakviesiu ją į savo kasdienybę tam, kad padėtų man atrasti joje Dievą ir nuoširdžiai ieškoti Jo valios.