III GAVĖNIOS SEKMADIENIS

Jn 2, 13-25

Dienos paaukojimo malda

 

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, 

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

*

Melskimės, kad dėl Evangelijos visame pasaulyje gyvybe rizikuojantys krikščionys savo drąsa ir misionierišku uolumu įkvėptų Bažnyčią.

 

Melskimės kad baigtųsi karas Ukrainoje.

   

Dienos Evangelija

 

13 Artėjant žydų Velykoms, Jėzus nukeliavo į Jeruzalę. 14 Šventykloje jis rado prekiaujančių jaučiais, avimis, balandžiais ir prisėdusių pinigų keitėjų. 15 Susukęs iš virvučių rimbą, jis išvijo visus juos iš šventyklos, išvarė avis ir jaučius, išbarstė keitėjų pinigus, išvartė jų stalus. 16 Karvelių pardavėjams jis pasakė: „Pasiimkite savo paukščius ir iš mano Tėvo namų nedarykite prekybos namų!“ 17 Jo mokiniai prisiminė, kad yra parašyta: Uolumas dėl tavo namų sugrauš mane.

18 Tuomet žydai kreipėsi į Jėzų, sakydami: „Kokį ženklą mums galėtum duoti, jog turi teisę taip daryti?“ 19 Jėzus atsakė: „Sugriaukite šitą šventovę, o aš per tris dienas ją atstatysiu!“ 20 Tada žydai sakė: „Keturiasdešimt šešerius metus šventovę statė, o tu atstatysi ją per tris dienas?!“ 21 Bet jis kalbėjo apie savo kūno šventovę. 22 Tik paskui, jam prisikėlus iš numirusių, mokiniai prisiminė jį apie tai kalbėjus. Jie įtikėjo Raštu ir Jėzaus pasakytais žodžiais.

23 Per Velykų šventes, jam būnant Jeruzalėje, daugelis įtikėjo jo vardą, matydami jo daromus ženklus. 24 Bet Jėzus, gerai visus pažindamas, jais nepasitikėjo. 25 Jam nereikėdavo, kad kas paliudytų apie žmogų. Jis pats žinojo, kas yra žmogaus viduje.

 

Mąstymas

Prašyti radikalaus širdies apvalymo nuo nuodėmių

Vaizduotėje lydėsiu Jėzų, einantį į Jeruzalę švęsti žydų Velykų. Jis įeina į šventyklą, kuri yra Jam brangiausia vieta visoje žemėje – Tėvo namai. Nuoširdžiame pokalbyje paklausiu Jo apie meilę Tėvui, apie Jo išgyvenimus artėjant kančiai. 

*

Prisiminsiu savo šventyklą: bažnyčią ar koplyčią, kurioje dažniausiai būnu. Ar ji yra man Tėvo namai? Ar noriai į ją ateinu? Ar ieškau sustiprinimo pas Tėvą, artėjant kokiai nors kančiai? 

*

Vaizduotėje prisiartinsiu prie šventyklos, kurioje stovi prekiautojai su savo prekėmis. Išgirsiu turgavietės triukšmą. Pastebėsiu, kaip staiga Jėzų apima pyktis. Jėzus su rimbu išvaiko prekiautojus ir išvarto pinigų keitėjų stalus. Šventykla turi būti skirta vien tik Tėvui ir Jo reikalams.

*

Pasikalbėsiu su Jėzumi apie tą įvykį. Paprašysiu Jo, kad duotų man jautrią širdį viskam, kas šventa, kad niekada neieškočiau Dievo reikaluose asmeninės naudos. 

*

Pastatyta iš plytų šventykla primena man apie dvasios šventovę. Kada tik ateinu į šventą vietą, Dievas primena man, kad Jis pats nori būti manyje. Įsisąmoninsiu, kad Jėzus kasdien ateina pas mane ir klausia apie mano kūno šventyklos būseną. Jis žino, kas slepiasi mano širdyje. 

*

Kokį įsivaizduoju Jėzaus žvilgsnį, kai galvoju, kad Jis dabar žvelgia į mano vidų: džiaugsmingą ar nuliūdusį? Ką galiu pasakyti apie savo dvasinę būseną? Kas vyrauja mano viduje: ramybės ir maldos nusiteikimas ar sumaištis ir turgavietės triukšmas? 

*

Jėzus gali atstatyti mano širdies šventovę, netgi ir tada, kai ji sugriauta nuodėmės. Jis gali atgaivinti labiausiai apmirusią ir sustingusią dvasią. Pakviesiu Jėzų pas save žodžiais:

„Suteik man naują širdį“. 

 

 

www.clicktopray.org