Pradėsiu nuo karšto prašymo, kad žodžiai, kuriuos turiu apmąstyti, giliai mane paliestų ir atnaujintų manyje troškimą artimo susitikimo su Jėzumi. Stebėsiu mokinius, kaip auga juose susižavėjimas Jėzumi.

*

Įsijausiu į Pilypo entuziazmą, kaip jis pasakoja Natanaeliui apie Jėzų. Asmeninis susitikimas su Jėzumi gimdo jame troškimą dalintis savo patirtimi. Jis ne tik apie Jėzų girdėjo, ne tik skaitė – jis asmeniškai Jį susitiko.

*

Įsiklausysiu į Natanaelio žodžius. Jie šalti ir jaučiasi juose priešingumas Jėzui, apie kurį girdi, bet asmeniškai dar nesutiko. Išgirsiu pilnus užsidegimo ir raginimo Pilypo žodžius: „Eik ir pasižiūrėk“.

*

Pagalvosiu, kad Pilypas tuos žodžius sako man. Nori, kad aš kaip ir jis pamatyčiau Jėzų, paliesčiau Jį. Sako man, kad Jėzus yra Juozapo ir Marijos sūnus iš Nazareto. Negyvena „debesyse“. Trokšta su manimi susitikti. Ar iš tikrųjų aš to noriu?

*

„Pamatęs ateinantį Natanaelį...“ Jėzus mato kiekvieną žingsnį, kurį darau lik Jo. Pažįsta mane panašiai, kaip Natanaelį. Susikaupęs žvelgsiu į Jėzaus žvilgsnį ir prašysiu Jo, kad parodytų man tiesą apie mane patį.

*

Atkreipsiu dėmesį į Natanaelio reakciją. Jėzaus žvilgsnis perskverbė jį ir perkeitė iki gelmių. Jėzaus patrauktas Natanaelis išpažįsta, kad Jis yra Dievo Sūnus ir Karalius. Prašysiu Jėzaus, kad mane pakeistų savo žodžiu ir žvilgsniu.

*

Pasidžiaugsiu Jėzaus pažadu: „...Tu pamatysi didesnių dalykų“. Gyvenimas jame viršija mano įsivaizdavimą ir lūkesčius. Jau šiandien užtikrina man, kad kada nors Jį pamatysiu garbėje, apsuptą angelų. Dienos bėgyje dažnai kartosiu: „Duok man regėti Tavo garbę ir kontempliuoti Tavo grožį“.