EILINIS LAIKAS · XIX SAVAITĖ

Antradienis

Mt 18, 1–5. 10. 12–14

Dienos paaukojimo malda

 

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, 

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

*

Melskimės, kad didžiuosiuose miestuose, kuriems dažnai būdingas žmonių anonimiškumas ir vienatvė, sugebėtume rasti naujų Evangelijos skelbimo formų ir kūrybingų kelių bendruomenėms kurti.

 

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

   

   

Dienos Evangelija

 

1 Aną valandą prie Jėzaus prisiartino mokiniai ir paklausė: „Kas gi didžiausias Dangaus Karalystėje?“ 2 Pasišaukęs vaikutį, Jėzus pastatė tarp jų 3 ir tarė: „Iš tiesų sakau jums: jeigu neatsiversite ir nepasidarysite kaip vaikai, neįeisite į Dangaus Karalystę. 4 Taigi kas pasidarys mažas, kaip šis vaikelis, tas bus didžiausias Dangaus Karalystėje.“ 5 „Kas priima tokį vaikelį dėl manęs, tas mane priima.

10 Žiūrėkite, kad nepaniekintumėte nė vieno iš šitų mažutėlių, nes, sakau jums, jų angelai danguje visuomet regi mano dangiškojo Tėvo veidą.“

12 „Kaip jums atrodo: jeigu kas turėtų šimtą avių ir viena nuklystų, argi jis nepaliktų devyniasdešimt devynių kalnuose ir neitų ieškoti nuklydusios? 13 Ir jei surastų, – iš tiesų sakau jums, – jis džiaugtųsi dėl jos labiau negu dėl devyniasdešimt devynių, kurios nebuvo paklydusios. 14 Taip ir jūsų dangiškasis Tėvas nenori, kad pražūtų bent vienas iš šitų mažutėlių.“

 

Mąstymas

Prašyti vaikiškos širdies ir jautrumo mažutėliams

Įsiklausysiu į mokinių klausimą: „Kas yra didžiausias...?“ Ar man kyla panašūs klausimai? Ką galiu pasakyti Jėzui apie savo troškimą pripažinimo, reikšmingumo ir didybės?

*

Įsivaizduosiu Jėzų, kuris atsistoja prieš mane su mažu vaiku ir sako: „Jei neatsiversi ir nepasidarysi kaip vaikas, neįeisi į dangaus karalystę“. Kokius jausmus sukelia manyje tie žodžiai? Pasakysiu apie tai Jėzui.

*

Paprašysiu Jėzaus, kad parodytų man mano puikybę ir nesveiką didybės troškimą, kuris neleidžia man gyventi paprastai ir laisvai, kaip vaikui. Kokių pažeminimų bijau labiausiai? Ką turiu pakeisti savo gyvenime?

*

Jėzus sako man, kad „mažutėliai“ danguje turi ypatingą vietą. Prisiminsiu „mažutėlius“, su kuriais susitinku kasdienybėje. Ar esu jautrus jų trapumui ir vargams?

*

Atkreipsiu dėmesį, su kokia meile Jėzus pasakoja apie mažutėlius. Jis ieško jų „kalnuose“ ir saugo kaip ganytojas paliktą be priežiūros avelę. Tėvas daro viską, kad „nepražūtų nė vienas iš mažutėlių“.

*

Atnešiu Jėzui ir Tėvui savo mažutėlius, su kuriais gyvenu kasdienybėje. Koks yra didžiausias jų poreikis? Ko norėčiau dėl jų paprašyti?

*

Atsistosiu prieš Jėzų su visu savo silpnumu ir mažumu. Atvirai išsakysiu Jam, ką dabar išgyvenu kaip savo didžiausią menkumą. Atiduosiu Jam save ir prašysiu:

„Nuvesk mane pas Tėvą. Neleisk man niekada pražūti“.      

 

 

www.clicktopray.org