Kasdienapmastau.lt

IV VELYKŲ SAVAITĖ

Antradienis

Jn 10, 22–30

Dienos paaukojimo malda

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį –

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis,

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

Melskimės už kunigus, išgyvenančius pašaukimo krizę, kad jie gautų reikiamą dvasinį palydėjimą, o bendruomenės supratingai palaikytų juos malda.

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

Dienos Evangelija

²² Jeruzalėje buvo Šventyklos pašventinimo iškilmė. Buvo žiema. ²³ Jėzus vaikščiojo šventykloje, po Saliamono stoginę. ²⁴ Ten jį apspito žydai ir ėmė klausinėti: „Kaip ilgai laikysi mus abejonėse? Jeigu esi Mesijas, pasakyk mums atvirai!“ ²⁵ Jėzus jiems atsakė:

„Aš jums pasakiau, tik jūs netikite. Mano darbai, kuriuos aš darau savo Tėvo vardu,
liudija apie mane.

²⁶ Bet jūs netikite,
nes jūs – ne manosios avys.

²⁷ Manosios avys klauso mano balso; aš jas pažįstu, ir jos seka paskui mane.

²⁸ Aš joms duodu amžinąjį gyvenimą; jos nežus per amžius,
ir niekas jų neišplėš iš mano rankos.

²⁹ Tėvas, kuris man jas davė,
yra aukščiau už viską,
ir niekas jų neišplėš
iš Tėvo rankos.
³⁰ Aš ir Tėvas esame viena.“

Mąstymas

Prašyti pasitikėjimo Jėzumi ir atsidavimo Jam malonės

Pamėginsiu įsivaizduoti ganytoją, kuris yra apsuptas didelės avių kaimenės ir laiko glėbyje silpną, sužeistą avį. Gal vaikščiodamas kalnų slėniais esu matęs tokį vaizdą gyvai. Tas paveikslas padės man lengviau suprasti ir išgyventi Jėzaus žodžius, kuriais Jis kalba apie save, kaip apie gerąjį Ganytoją.

Jėzus „savosiomis“ pavadina tas avis, kurios klauso Jo balso ir seka paskui Jį. Bandos avys, būdamos su ganytoju, jaučiasi saugiai. Jėzus kalba apie „savąsias“, kuriuos nežus per amžius. Ką galiu pasakyti apie savo ryšį su Jėzumi? Ar jis yra persunktas meile ir pasitikėjimu, o gal tai tik formalus ryšys? Ar jaučiu širdyje, kad priklausau Jam? Ar saugiai jaučiuosi būdamas su Juo?

Jėzus nori, kad priglusčiau prie Jo ir pasitikėčiau Juo. Iš Jo rankų niekas ir niekada manęs neišplėš. Papasakosiu Jam apie savo rūpesčius ir tai, kas kelia nerimą, apie vietas ir situacijas, kuriose jaučiuosi nesaugiai. Įsivaizduosiu, kad Jėzus pasilenkia prie manęs, paima ant rankų ir rūpinasi, kad niekas neatimtų manęs iš Jo glėbio.

Jėzus išpažįsta, kad Dievas Tėvas pirmas laikė mane savo glėbyje. Tai Dievas Tėvas atidavė mane asmeniškai į Jėzaus rankas. Klausydamasis Jėzaus žodžių, pabandysiu įsivaizduoti susirūpinusį Tėvą, kuris paima mano trapų gyvenimą į savo rankas ir perduoda Jėzui.

Kokie jausmai kyla manyje? Pasikalbėsiu apie juos su Dievu Tėvu ir Jėzumi, Jo Sūnumi.

Padėkosiu Tėvui ir Jėzui už Jų rūpestingą meilę. Patikėsiu Tėvui per Jėzų visą savo gyvenimą, ypač tai, kas jame yra silpniausia ir trapiausia.

Prašysiu, kad niekas ir niekada neišplėštų manęs iš Jų rankų.