EILINIS LAIKAS · V SAVAITĖ

Antradienis

Mk 7, 1–13

Dienos paaukojimo malda

 

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, 

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

*

Melskimės, kad nepagydomomis ligomis sergantys vaikai ir jų šeimos galėtų gauti reikiamą medicininę pagalbą bei paramą ir niekada neprarastų stiprybės ir vilties. 

 

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

   

 

Dienos Evangelija

 

1 Pas Jėzų susirenka fariziejų ir keli Rašto aiškintojai, atvykę iš Jeruzalės. 2 Jie pamato kai kuriuos jo mokinius, valgančius suterštomis (tai yra nemazgotomis) rankomis. 3 Mat fariziejai ir visi žydai pagal prosenių paprotį valgo tik rūpestingai nusiplovę rankas. 4 Taip pat sugrįžę iš turgaus, jie nevalgo neapsiplovę. Be to, yra dar daug nuostatų, kurių jie laikosi sekdami papročiu, pavyzdžiui, taurių, puodelių bei varinių indų plovimo. – 5 Taigi fariziejai ir Rašto aiškintojai jį klausia: „Kodėl tavo mokiniai nesilaiko prosenių papročio ir valgo suterštomis rankomis?“ 6 Jis atsako jiems: „Gerai apie jus, veidmainius, pranašavo Izaijas, kaip parašyta: 

Ši tauta šlovina mane lūpomis,
bet jos širdis toli nuo manęs.

7 Veltui jie mane garbina,
mokydami žmonių išgalvotų priesakų.
8 Apleidę Dievo įsakymą, jūs įsikibę laikotės žmonių papročių.“ 9 Ir jis pridūrė: „Puikiai jūs apeinate Dievo įsakymą, norėdami išsaugoti savo papročius! 10 Antai Mozė yra pasakęs: Gerbk savo tėvą ir motiną ir: Kas keiktų tėvą ar motiną, mirte tenumiršta. 11 O štai jūs sakote: ‘Jei žmogus pasako savo tėvui ar motinai: Tebūnie Korban (tai yra: auka Dievui), kuo turėčiau tave sušelpti’, 12 – tuomet jūs nebeleidžiate jam padėti tėvui ar motinai, 13 niekais paversdami Dievo žodį dėl savojo papročio, kurį esate perėmę. Ir daug panašių dalykų jūs darote.“

 

Mąstymas

Prašyti, kad mano širdis būtų apsaugota nuo veidmainystės ir paviršutiniškumo

Prieš pradėdamas mąstymą, prašysiu Šventosios Dvasios malonės, kad galėčiau giliau pažvelgti į savo vidų, kad sugebėčiau pažvelgti taip, kaip į mane žvelgia Jėzus. 

*

Atkreipsiu dėmesį į fariziejų elgesį. Jie labai rūpinasi išorine religine tradicija. Su dėmesingumu sustosiu prie kiekvieno šiandienos Evangelijos sakinio ir apsvarstysiu tokios fariziejiškos laikysenos pavojus ir pasekmes. 

*

Fariziejai, žiūrėdami tik išorės, lengvai nuteisia kitus. Jie sugeba rūpintis formaliomis smulkmenomis, bet nepastebi to, kas yra viduje. Į ką aš labiau kreipiu dėmesį savo religiniame gyvenime?

*

Jėzus atkreipia fariziejų dėmesį, kad tokia jų laikysena veda į veidmainystę. Išorėje, savo žodžiuose jie atrodo arti Dievo, bet jų širdys – toli nuo Jo. 

*

Dievas pirmiausia žvelgia į mano širdį. Ką galiu pasakyti apie dabartinę savo vidinę būseną? Ar mano išorinė ištikimybė Dievui patvirtina mano vidinį ryšį su Juo? Ar patiriu savyje vienybę tarp to, koks  esu išorėje ir koks viduje?

*

Jėzus perspėja mane dėl manipuliavimo Dievo Žodžiu. Prisirišimas prie išorinių žmogiškų tradicijų gali vesti į norą Dievo valią palenkti savo tikslams ir įsitikinimams, į savo asmeninių užgaidų pateikimą kaip Dievo valios.

*

Atvirame pokalbyje su Jėzumi prašysiu Jo, kad atskleistų netiesą ir veidmainystę manyje. Atnaujinsiu savo troškimą kasdieniame gyvenime klausyti Jo žodžių. Dažniau kreipsiuosi į Jį kartodamas:

„Jėzau, tegul tavo žodžiai nuvalo mane ir veda į atsivertimą“.

 

 

www.clicktopray.org