Velykų aštuntoji diena, Atvelykis

Jn 20, 19–31

Dienos paaukojimo malda

 

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, 

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

*

Melskimės už kunigus, išgyvenančius pašaukimo krizę, kad jie gautų reikiamą dvasinį palydėjimą, o bendruomenės supratingai palaikytų juos malda.

 

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

   

   

Dienos Evangelija

 

19 Pirmosios savaitės dienos vakare, durims, kur buvo susirinkę mokiniai, dėl žydų baimės esant užrakintoms, atėjo Jėzus, atsistojo viduryje ir tarė: „Ramybė jums!“

20 Tai pasakęs, jis parodė jiems rankas ir šoną. Mokiniai nudžiugo, išvydę Viešpatį. 21 O Jėzus vėl tarė: „Ramybė jums! Kaip mane siuntė Tėvas,

taip ir aš jus siunčiu.“
22 Tai pasakęs, jis kvėpė į juos ir tarė:
„Imkite Šventąją Dvasią.
23 Kam atleisite nuodėmes,
tiems jos bus atleistos,
o kam sulaikysite, – sulaikytos.“
24 Vieno iš dvylikos – Tomo, vadinamo Dvyniu, – nebuvo su jais, kai Jėzus buvo atėjęs. 25 Taigi kiti mokiniai jam kalbėjo: „Mes matėme Viešpatį!“ O jis jiems pasakė: „Jeigu aš nepamatysiu jo rankose vinių dūrio ir neįleisiu piršto į vinių vietą, ir jeigu ranka nepaliesiu jo šono – netikėsiu.“
26 Po aštuonių dienų jo mokiniai vėl buvo kambaryje, ir Tomas su jais. Jėzus atėjo, durims esant užrakintoms, atsistojo viduryje ir prabilo: „Ramybė jums!“ 27 Paskui kreipėsi į Tomą: „Įleisk čia pirštą ir apžiūrėk mano rankas. Pakelk ranką ir paliesk mano šoną; jau nebebūk netikintis – būk tikintis.“ 28 Tomas sušuko: „Mano Viešpats ir mano Dievas!“ 29 Jėzus jam ir sako:

„Tu įtikėjai, nes pamatei.
Palaiminti, kurie tiki nematę!“
30 Savo mokinių akivaizdoje Jėzus padarė dar daugel kitų ženklų, kurie nesurašyti šitoje knygoje. 31 O šitie yra surašyti, kad tikėtumėte, jog Jėzus yra Mesijas, Dievo Sūnus, ir tikėdami turėtumėte gyvenimą per jo vardą.

 

Mąstymas

Prašyti širdies išlaisvinimo iš abejonių ir gilesnio tikėjimo Jėzaus prisikėlimu

Pabandysiu įsivaizduoti save tarp mokinių, kurie yra užsidarę Paskutinės vakarienės kambaryje. Jie nėra tikri, kad Jėzus prisikėlė iš numirusių. Tikėjimo ir pasitikėjimo stoka sukelia baimę, o baimė veda į užsidarymą.

*

Ko aš bijausi savo gyvenime? Pabandysiu sužadinti savyje gilų tikėjimą, kad Jėzus pažįsta visas mano baimes. 

*

Jėzus ateina durims esant užrakintoms ir atsistoja tarp išsigandusių apaštalų. Jis visada yra mano silpnumo „viduryje“. Jėzus sako man: „Ramybė tau“, kad savo ramybe gydytų mano baimes ir atvertų mane gyvenimui. Prašysiu ramybės dvasios, kad ji išlaisvintų mano širdį nuo mane paralyžiuojančio nerimo.

*

Stebėsiu Tomo elgseną, kuris, nepaisant jo draugų apaštalų liudijimo, netiki, kad Jėzus yra gyvas. Ar aš neužsidarau nuo tikėjimo liudijimų, kuriuos man pateikia mano artimieji? Ar neužsidarau nuo bendruomenės, kuriai priklausau, tikėjimo?

*

Tomas nori pats asmeniškai susitikti gyvą Jėzų. Jėzus išpildo jo troškimą „po aštuonių dienų“. Jis pats parenka laiką mano tikėjimui augti ir bręsti. Jis trokšta, kad per asmenišką susitikimo su Juo patirtį galėčiau Jį „paliesti“.

*

Ar trokštu susitikti Jėzų ir asmeniškai patirti Dievo buvimą? Ar ieškau Jo ištvermingai ir ištikimai?

*

Prašysiu Jėzaus, kad leistų man giliai patirti, jog Jis yra „mano“ Viešpats. Karštoje maldoje paprašysiu, kad Jis iš tikrųjų taptų mano gyvenimo Viešpačiu, ir kartu su Tomu kartosiu:

„Mano Viešpats ir mano Dievas.“

 

 

www.clicktopray.org