Eilinis laikas. XXIX savaitė

Penktadienis

Lk 12, 54 –59

Dienos paaukojimo malda

 

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, 

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

*

Melskimės, kad pastoracija psichikos sveikatos srityje būtų integruota visoje Bažnyčioje ir padėtų įveikti psichikos sutrikimų turinčių žmonių stigmatizavimą bei diskriminaciją.

   

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

   

   

Dienos Evangelija

 

54 Jėzus pasakė ir minioms: „Matydami debesį, kylantį vakaruose, jūs tuoj pat sakote: ‘Ateina lietus’, ir taip atsitinka. 55 Pučiant pietų vėjui, jūs tvirtinate: ‘Bus karšta’, ir taip iš tiesų esti. 56 Veidmainiai! Jūs mokate išaiškinti, ką reiškia žemės ir dangaus išvaizda, tai kodėl gi neišsiaiškinate šio laiko prasmės? 57 Kodėl gi patys nenusprendžiate, kas teisu?

58 Kai eini su ieškovu pas vyresnybę, pasistenk dar kelyje su juo sulygti, kad jis tavęs kartais nenusitemptų pas teisėją, teisėjas neatiduotų teismo vykdytojui, o teismo vykdytojas neįmestų tavęs į kalėjimą. 59 Sakau tau: iš ten neišeisi, kol neatsiteisi ligi paskutinio skatiko.“

 

Mąstymas

Prašyti atidžių dvasios akių, pajėgiančių atpažinti Dievo valią dienos įvykiuose

Jėzus pateikia katechezę, kuri moko jautrumo Jo buvimui ir veikimui mano kasdienybėje. Įsižiūrėsiu į Jį ir atidžiai klausysiuosi kiekvieno Jo žodžio.

*

Esu Dievo apdovanotas numatymu daugelio įvykių, pavyzdžiui, oro permainų. Tuo labiau galiu atpažinti įvykius, kurie vyksta prieš mano akis. Ar giliau apmąstau savo kasdienybę?

*

Ilgiau stabtelsiu ties savo kasdiene malda. Ar duodu sau laiko Dievo valios atpažinimui? Ar vakaro maldoje grįžtu prie dienos įvykių tam, kad įvertinčiau padarytus pasirinkimus, sprendimus? Kaip atrodo mano sąžinės peržvalga?

*

Jėzus įspėja, kad galiu prasilenkti su Juo, su Jo žodžiu, su klusnumu Jam. Ilgiau pasvarstysiu, kas turi didžiausią įtaką man kasdienių įvykių vertinimui: laikraščiai, televizija, Dievo Žodis? Kas yra mano autoritetas?

*

Jėzus moko mane toliaregiškumo. Jis mokina mane pramatyti dabartinių savo pasirinkimų ir poelgių vaisius. „Po to“ gali būti per vėlu.

*

Grįšiu  prie svarbiausių mano gyvenimo įvykių, prie gyvenimo „laimėjimų ir praradimų“. Ar iš anksto stengiausi pramatyti jų pasekmes? Kas man padėjo, o ko pritrūko mano pažinime? Ko išmokau ateičiai? 

*

Įsisąmoninsiu, kad Jėzus yra su manimi kasdieną. Jis palieka man savo Žodį tam, kad mokyčiausi atpažinti dienos įvykius Jo šviesoje. Šiandien dažniau kartosiu:

„Viešpatie, Tavo žodis yra žibintas mano žingsniams“ (Ps 119, 105). 

 

  

www.clicktopray.org