V VELYKŲ SEKMADIENIS

Jn 14, 1–12

Dienos paaukojimo malda

 

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, 

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

*

Melskimės, kad visi - nuo didžiųjų gamintojų iki smulkiųjų vartotojų - nešvaistytų maisto ir stengtųsi užtikrinti, kad kiekvienam būtų prieinamas kokybiškas maistas. 

 

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

   

   

Dienos Evangelija

 

Jėzus kalbėjo savo mokiniams:

1 „Tegul neišsigąsta jūsų širdys!
Tikite Dievą – tikėkite ir mane!
2 Mano Tėvo namuose daug buveinių.
Jeigu taip nebūtų, argi būčiau pasakęs:
‘Einu jums vietos paruošti!’?
3 Kai nuėjęs paruošiu,
vėl sugrįšiu ir jus pas save pasiimsiu,
kad jūs būtumėte ten, kur ir aš.
4 Kur aš einu, jūs žinote kelią.“
5 Tomas jam sako: „Viešpatie, mes nežinome, kur tu eini, tai kaipgi žinosime kelią?“ 6 Jėzus jam sako:
„Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas.
Niekas nenueina pas Tėvą
kitaip, kaip tik per mane.
7 Jeigu pažinote mane,
tai pažinsite ir mano Tėvą.
Jau dabar jį pažįstate ir esate matę.“

8 Pilypas jam sako: „Viešpatie, parodyk Tėvą, ir bus mums gana.“ 9 Jėzus taria: „Jau tiek laiko esu su jumis, ir tu, Pilypai, vis dar manęs nepažįsti!

Kas yra matęs mane, yra matęs Tėvą!

Tad kaip tu gali sakyti:
‘Parodyk mums Tėvą’?
10 Nejau tu netiki,
kad aš esu Tėve ir Tėvas yra manyje?!
Žodžius, kuriuos jums kalbu, ne iš savęs kalbu.
Manyje esantis Tėvas daro savuosius darbus.

11 Tikėkite manimi,
kad aš esu Tėve ir Tėvas manyje.
Tikėkite bent dėl pačių darbų!
12 Iš tiesų, iš tiesų sakau jums:
kas mane tiki, darys darbus, kuriuos aš darau,
ir dar už juos didesnius,
nes aš keliauju pas Tėvą.“

 

Mąstymas

Prašyti asmeniškos Dievo Tėvo artumo patirties

Jėzus atsisveikina su apaštalais. Atkreipsiu dėmesį, su kokiu jautrumu ir rūpesčiu Jėzus kreipiasi į juos. Jis iki gelmių pažįsta jų širdis, jam rūpi jų jausmai: „Tegul neišsigąsta jūsų širdys.“

*

Su dėmesiu klausysiu Jėzaus žodžių. Įsivaizduosiu, kad Jis kalba man. Jis žino, kokia yra dabar mano širdies būsena. Kokie jausmai šiuo momentu gimsta mano viduje? Ko gyvenime labiausiai bijausi? Pabandysiu visa tai, kas atima man ramybę ir sukelia baimę, atiduoti Jėzui.

*

Jėzus pasakoja man apie amžinybę. Jis sako, kad yra namai, kuriuose Tėvas laukia manęs. Kokios mintys ir jausmai gimsta manyje, kada spontaniškai pagalvoju apie amžinybę? Ar sugebu įsivaizduoti Dievą kaip Tėvą, kuris su ilgesiu laukia manęs? 

*

Jėzus, pažįstantis apaštalų širdis, apreiškia jiems tiesą, kad šie nepažįsta Tėvo, kad neturi apie Jį teisingo supratimo. Koks yra mano Dievo Tėvo įvaizdis? Ar  tai yra paveikslas, kuris iššaukia manyje šiltus meilės, saugumo jausmus? Ar mano Tėvo paveikslas nesukelia man neigiamų jausmų? Ar galiu įsivaizduoti save kaip vaiką, esantį Tėvo glėbyje?

*

Jėzus kalba man, kad Jis pats padės surasti tikrą Tėvo paveikslą. Jis, kuris vienintelis žino, koks stebuklingas ir pilnas gerumo yra Tėvo veidas, nori, kad ir aš Jį pažinčiau. Jėzus nori būti mano kelias pas Tėvą. Kaip Pilypas, su nuolankumu ir nuoširdumu prašysiu: „Viešpatie, parodyk man Tėvą“.

*

Prašysiu Jėzaus, kad mano jausmus persmelktų tais jausmais, kuriuos Jis jaučia Tėvui, kad galėčiau trokšti Tėvo Jo troškimu, kad išmokytų mane, kaip vaiką,  artintis prie Tėvo.

Paprašysiu Jėzaus, kad padėtų man šiandien gyventi „Tėve mūsų“ maldos dvasioje.

 

 

 

www.clicktopray.org