KRISTAUS KANČIOS (VERBŲ) SEKMADIENIS

Mt 21, 1–11

Dienos paaukojimo malda

 

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, 

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

*

Melskimės, kad tautos siektų veiksmingo nusiginklavimo, ypač branduolinio, ir kad pasaulio lyderiai pasirinktų ne smurto, o dialogo ir diplomatijos kelią.

 

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

   

   

Dienos Evangelija

 

1 Kai jie [Jėzus su mokiniais] prisiartino prie Jeruzalės ir atėjo į Betfagę prie Alyvų kalno, Jėzus pasiuntė du mokinius, 2 tardamas: „Eikite į priešais esantį kaimą ir tuojau rasite pririštą asilą su asilaičiu. Atriškite ir atveskite juos man. 3 O jeigu kas imtų dėl to teirautis, atsakykite: ‘Jų reikia Viešpačiui’, ir iš karto juos paleis.“ 4 Tai įvyko, kad išsipildytų pranašo žodžiai:

5 Pasakykite Siono dukrai:
štai atkeliauja tavo karalius.
Jis romus, jis joja ant asilės,
lydimas asilaičio, nešulinio gyvulio jauniklio.
6 Mokiniai nuėjo ir padarė, kaip Jėzaus buvo įsakyta.

7 Jie atvedė asilę su asilaičiu, apdengė juos savo apsiaustais, o Jėzus užsėdo ant viršaus. 8 Didžiausia minia tiesė drabužius jam ant kelio. Kiti kirto ir klojo ant kelio medžių šakas. 9 Iš priekio ir iš paskos einančios minios šaukė:
„Osana Dovydo Sūnui!

Garbė tam, kuris ateina
Viešpaties vardu!
Osana aukštybėse!“
10 Jam įžengus į Jeruzalę, sujudo visas miestas ir klausinėjo: „Kas jis toksai?“ 11 O minios kalbėjo: „Tai pranašas Jėzus iš Galilėjos Nazareto.“

 

Mąstymas

Prašyti ištikimo buvimo su apleistu ir išduotu Jėzumi malonės

Kontempliuosiu Jėzaus iškilmingo įžengimo į Jeruzalę sceną, kuri skelbia Jo kančios ir mirties artumą. Jėzus apsireiškia kaip Karalius, išskiriantis nuolankumu, tylumu ir švelnumu.

*

Įsisąmoninsiu, kad Jeruzalė – šventa vieta, Dievo namai – yra mano širdis. Jėzus trokšta čia karaliauti. Jis prašo mano leidimo viešpatauti mano širdyje.

*

Ar pajėgiu pakviesti Jėzų į savo širdį taip, kad Jis besąlygiškai joje viešpatautų? Ar mano širdyje dar yra „vietų“, kurių Jam neatidaviau? Ko nepajėgiu atiduoti? Atvirai pasakysiu apie tai Jėzui.

*

Per Eucharistinę liturgiją giedodamas „Osana“ paklausiu savęs, ar Jėzus iš tiesų yra mano gyvenimo džiaugsmas. Ar Jo buvimas mano gyvenime yra gilaus džiaugsmo šaltinis? Ar nėra manyje liūdesio, baimių, nuogąstavimų? Pasakysiu Jėzui apie šiuos savo jausmus. Paprašysiu, kad juos pakeistų.

*

Kontempliuosiu Jėzų, įjojantį į Jeruzalę ant asilėlio. Įsiliesiu į žmonių minią, kuri sveikina Jėzų ir tiesia prieš Jį savo apsiaustus. Ką galiu pasakyti apie savo pagarbą Jėzui? Ar pajėgiu Jį viešai išpažinti?

*

Į kančią einantis Jėzus primena man, kad sekimas paskui Jį reikalauja visiško gyvenimo paaukojimo. Ar galiu pasakyti, kad savo gyvenimo pašaukimą pildau su visišku pasišventimu? Ar yra manyje gilus evangelinio radikalizmo troškimas? 

*

Nuoširdžioje maldoje šlovinsiu Jėzų, dėl manęs einantį į kančią. Karštai prašysiu malonės pasilikti prie Jo, būti Jo kančioje:

„Jėzau, kenčiantis dėl mano išdavysčių ir nusigręžimų, pasigailėk manęs!“ 

 

 

www.clicktopray.org