Lapkričio 2d.

MIRUSIŲJŲ MINĖJIMO DIENA (VĖLINĖS)

Mt 25, 1-13

Dienos paaukojimo malda

 

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, 

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

*

Melskimės už tinkamą turto naudojimą, nepasiduodant egoizmo pagundai, kad jis visada tarnautų bendrajam gėriui ir solidarumui su tais, kurie gyvena nepritekliuje.   

 

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

   

   

Dienos Evangelija

 

1 „Tada su dangaus karalyste bus panašiai kaip su dešimtimi mergaičių, kurios, pasiėmusios žibintus, išėjo pasitikti jaunikio.

2 Penkios iš jų buvo paikos ir penkios protingos. 3 Taigi paikosios pasiėmė žibintus, o nepasiėmė alyvos. 4 Protingosios kartu su žibintais pasiėmė induose ir alyvos. 5 Jaunikiui vėluojant, visos ėmė snausti ir užmigo. 6 Vidurnaktį pasigirdo balsai: „Štai jaunikis! Išeikite pasitikti!“ 7 Tuomet visos mergaitės atsikėlė ir taisėsi žibintus. 8 Paikosios sakė protingosioms: 'Duokite mums alyvos, nes mūsų žibintai gęsta'. 9 Protingosios atsakė: 'Kad kartais nepristigtų ir mums, ir jums, verčiau nueikite pas prekiautojus ir nusipirkite'. 10 Joms beeinant pirkti, atėjo jaunikis. Kurios buvo pasiruošusios, įėjo kartu su juo į vestuves, ir durys buvo uždarytos. 11 Vėliau atėjo ir anos mergaitės ir ėmė prašytis: 'Gerbiamasis, atidaryk, čia mes!' 12 O jis atsakė: 'Iš tiesų sakau jums: aš jūsų nepažįstu!' 13 Taigi budėkite, nes nežinote nei dienos, nei valandos“.

Mąstymas

Prašyti malonės visada būti pasiruošus Jėzaus atėjimui

Įsisąmoninsiu, kad mano gyvenimas neišvengiamai artėja prie amžinybės. Ten bus arba amžinas buvimas su Jėzumi, arba amžinas atmetimas. Tai patvirtina pasakojimas apie dešimt mergaičių. 

*

Ar atsimenu, kad mano kasdieniai reikalai, luomo pareigos, pašaukimas turi reliatyvią, praeinančią vertę? Ar sugebu į savo gyvenimą pažvelgti iš amžinybės perspektyvos? Pabandysiu tai padaryti dabar, šiuo momentu. Kokie jausmai kyla manyje? 

*

„Vidurnaktį pasigirdo balsai...“.  Vidurnaktis yra simbolis laiko, kai mažiausiai tikimasi kokio nors veiksmo. Kada visi išvargę užsnūdo, tada atėjo Viešpats. Mano susitikimo su Viešpačiu laikas yra nežinomas. Tai įvyks mano mirties valandą arba laikų pabaigoje. 

*

Neužtenka žinoti, kad Viešpats ateis. Pats žinojimas, jog reikia būti pasiruošus, yra nenaudingas, kaip lempa be alyvos. Ar mintis apie paskutinį susitikimą su Viešpačiu skatina mane susirūpinti savo dvasiniu gyvenimu? Kuo pasireiškia mano rūpestis ir jautrumas?

*

Mano gyvenimas yra kaip lempa. Degs ji tik tada, kai rūpinsiuos savo dvasiniu gyvenimu. Niekas man negali duoti ar paskolinti tos alyvos – rūpestingumo dorybės. Pats turiu ją išsiugdyti.

*

Įsisąmoninsiu, kad mano dvasinis turtas ar skurdas aiškiai pasirodys, kai ateis Viešpats. Tai yra tik laiko klausimas. Atsisėsiu prie Viešpaties kojų ir prašysiu malonės būti pasiruošusiam susitikti su Juo. Nešiosiu Jo žvilgsnį savo širdyje ir kartosiu:

„Išmokyk mane nepaliaujamai žvelgti į Tave“.

 

 

www.clicktopray.org