Sausio 9d.

Mk 6, 45–52

Dienos paaukojimo malda

 

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, 

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

*

Melskimės, kad malda su Dievo Žodžiu būtų gyvenimo maistas bei vilties šaltinis mūsų bendruomenėse ir padėtų mums kurti broliškesnę ir labiau misijinę Bažnyčią. 

 

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

   

 

Dienos Evangelija

 

45 Jėzus prispyrė savo mokinius sėsti į valtį ir pirma jo irtis į kitą krantą prie Betsaidos, kol jis atleisiąs žmones. 46 Juos atleidęs, jis užkopė į kalną melstis. 47 Kai sutemo, valtis buvo ežero viduryje, o Jėzus pats vienas ant kranto. 48 Matydamas, kad mokiniai vargsta besiirdami, – nes vėjas buvo jiems priešingas, – apie ketvirtą nakties sargybą jis ateina pas juos, žengdamas ežero paviršiumi, ir buvo bepraeinąs pro šalį. 49 Šie, pamatę jį einantį ežero paviršiumi, pamanė, jog tai šmėkla, ir ėmė šaukti. 50 Mat visi jį regėjo ir išsigando. Bet jis tuojau juos prakalbino: „Drąsos! Aš Esu. Nebijokite!“ 51 Tada jis įlipo pas juos į valtį, ir vėjas nurimo. Mokiniai dar labiau stebėjosi, 52 nes visiškai nebuvo supratę duonos stebuklo ir jų širdis tebebuvo nenuovoki.

Mąstymas

Prašyti gilios Jėzaus buvimo su manimi beviltiškose situacijose patirties

Įsivaizduosiu mokinius, stovinčius entuziastingai džiūgaujančioje minioje. Ką tik Jėzus stebuklingai padaugino duoną. Visi žavisi pagauti nuostabos. O Mokytojas ragina mokinius kuo greičiau irtis į kitą krantą. Jis atitraukia juos nuo euforijos akimirkų ir moko ištikimybės Jo Žodžiui čia ir dabar. 

*

Prisijungsiu prie Jėzaus, kuris kopia į kalną, kad galėtų melstis vienumoje. Ateina vakaras. Kartu su Juo būsiu maldoje. Įsižiūrėsiu į Jo susikaupusį veidą. Įsisąmoninsiu, kad Jėzus meldžiasi už mane asmeniškai, atiduodamas mane Tėvui.

*

Evangelistas Morkus mano dėmesį nukreipia į mokinius. Matysiu save esantį valtyje kartu su mokiniais vidury ežero. Pučia smarkus, priešingas vėjas. Atrodo, kad Jėzus yra toli ir nepasiekiamas. Kokią situaciją iš mano gyvenimo primena šis paveikslas?

*

Nors mokiniai nežino, bet Jėzus mato, kaip jie vargsta grumdamiesi su ežeru. Jis mato ir mano pastangas, žino kiekvieną mano širdies virpesį, tobulai jaučia mano baimes, silpnybes ir vienatvės jausmą. Ar tuo tikiu? 

*

Jėzus ateina pas mokinius netikėčiausiu momentu ir būdu. Nuovargis ir baimė neleidžia jiems Jo atpažinti. Atiduosiu Jėzui savo baimes ir visa, kas apsunkina mano psichinį ir dvasinį gyvenimą, kas neleidžia man patirti Jo buvimo šalia.

*

Matysiu Jėzų, kuris artinasi prie manęs ir sako: „Drąsos! Tai aš. Nebijok!“. Pakviesiu Jėzų į savo gyvenimo „valtį“. Papasakosiu Jam apie savo santykius, vietas, tarnystes, kur labiausiai jaučiuosi vienišas, neužtikrintas, trapus... 

*

Su nuostaba dvasioje kontempliuosiu Jėzų, kuris niekada nenugręžia savo veido nuo manęs. Jis saugo mane ir suteikia drąsos. Dienos metu širdyje nuolat kartosiu sau Jo žodžius:

„Drąsos! Tai aš. Nebijok!“.

 

 

www.clicktopray.org