XVII EILINIS SEKMADIENIS

Mt 13, 44–52

 

Dienos paaukojimo malda

 

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, 

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

*

Melskimės, kad žmogaus gyvybė būtų gerbiama ir ginama kiekviename jos egzistencijos tarpsnyje, pripažįstant ją Dievo dovana.

  

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

   

   

Dienos Evangelija

 

Jėzus bylojo minioms:
44 „Su Dangaus Karalyste yra kaip su dirvoje paslėptu lobiu. Atradęs jį, žmogus niekam nesako; iš to džiaugsmo eina, parduoda visa, ką turi, ir perkasi tą dirvą.
45 Vėl su Dangaus Karalyste yra kaip su pirkliu, ieškančiu gražių perlų. 46 Atradęs vieną brangų perlą, jis eina, parduoda visa, ką turi, ir nusiperka jį.“
47 „Ir vėl su Dangaus Karalyste yra kaip su ežeran metamu tinklu, užgriebiančiu įvairiausių žuvų. 48 Kai jis pilnas, jį išvelka į krantą, susėda ir surenka gerąsias į indus, o netikusias išmeta. 49 Taip bus ir pasaulio pabaigoje: išeis angelai, išrankios bloguosius iš gerųjų 50 ir įmes juos į žioruojančią krosnį. Ten bus verksmas ir dantų griežimas.

51 Ar supratote visa tai?“ Jie jam sako: „Taip.“ 52 Tuomet jis tarė: „Todėl kiekvienas Rašto aiškintojas, tapęs Dangaus Karalystės mokiniu, panašus į šeimininką, kuris iškelia iš savo lobyno naujų ir senų daiktų.“

 

Mąstymas

Prašyti širdies, kuri Jėzaus trokštų labiau už viską

Jėzus pasakoja man apie Dievo karalystės grožį. Nuo manęs priklauso pasirinkimas: ar gyventi kartu su Juo Dievo karalystėje, ar amžiname atmetime. Ar savo kasdienybėje pagalvoju, kad dabartis lemia mano gyvenimą po mirties?

*

Dievo karalystė yra kaip lobis, dėl kurio verta parduoti viską. Kokią vertę man turi gyvenimas su Jėzumi? Ko negalėčiau šiandien dėl Jėzaus „parduoti“? 

*

Karalystė yra kaip paslėptas žemėje lobis. Turiu jo ieškoti ir trokšti kiekvieną dieną jį atrasti. Ar domiuosi Viešpačiu Dievu labiau už viską? Ką galiu pasakyti apie savo rūpinimąsi savo pašaukimo realizavimu?

*

Karalystės mokinys turi vadovautis sumanumu savo pasirinkimuose, kaip šeimos tėvas, kuris iš savo lobyno iškelia naujų ir senų daiktų. Mano kasdieniai pasirinkimai parodo tikrąsias mano nuostatas gyvenimo ir pašaukimo atžvilgiu. 

*

Ar galiu pasakyti, kad savo pasirinkimuose vadovaujuosi Dievo Karalystės ieškojimu? Gal yra kitų pasirinkimo motyvų? Kokių?

*

Pasaulio pabaigos scena, kurią pristato Jėzus, padeda man surasti tinkamą požiūrį į mano prisirišimus ir žemiškus troškimus. Visi mano „perlai“, kuriuos dabar myliu, laikų pabaigoje pasirodys niekai prieš vieną amžinos karalystės perlą.

*

Atvirai pasikalbėsiu su Jėzumi apie savo prisirišimus. Pakviesiu Jį į savo asmeninio gyvenimo situacijas, kuriose viešpatauja didžiausia netvarka. Savo širdyje melsiuos:

„Jėzau, duok man laisvą širdį, sugebančią pasirinkti Tave“.

 

 

www.clicktopray.org