Kasdienapmastau.lt

EILINIS LAIKAS · XVII SAVAITĖ

Šeštadienis

Mt 14, 1–12

Dienos paaukojimo malda

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį –

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis,

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

Melskimės, kad didžiuosiuose miestuose, kuriems dažnai būdingas žmonių anonimiškumas ir vienatvė, sugebėtume rasti naujų Evangelijos skelbimo formų ir kūrybingų kelių bendruomenėms kurti.

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

Dienos Evangelija

¹ Anuo metu gandas apie Jėzų pasiekė tetrarcho Erodo ausis, ² ir jis savo tarnams pasakė: „Tai Jonas Krikštytojas! Jis prisikėlė iš numirusių, ir todėl jame veikia stebuklingos galios.“

³ Mat Erodas buvo įsakęs suimti Joną, sukaustyti ir įmesti į kalėjimą dėl savo brolio Pilypo žmonos Erodiados. ⁴ Nes Jonas jam sakė: „Tau nevalia jos turėti.“ ⁵ Taigi Erodas norėjo nužudyti Joną, bet bijojo žmonių, kurie laikė jį pranašu. ⁶ Erodo gimimo dieną Erodiados duktė šoko svečiams ir taip patiko Erodui, ⁷ kad jis prisiektinai pažadėjo duoti jai, ko tik prašysianti. ⁸ O ši, savo motinos primokyta, tarė „Duok man čia dubenyje Jono Krikštytojo galvą.“ ⁹ Karalius nuliūdo, bet dėl priesaikos ir dėl svečių liepė duoti. ¹⁰ Jis pasiuntė [budelį], kad nukirstų kalėjime Jonui galvą. ¹¹ Galva buvo atnešta dubenyje ir įteikta mergaitei, kuri ją nunešė motinai. ¹² Jono mokiniai atėję pasiėmė kūną, palaidojo ir davė žinią Jėzui.

Mąstymas

Prašyti tyros sąžinės malonės ir ištikimybės pašaukimo vertybėms

Šiandienos Evangelija pastato mane prieš skirtingą dviejų asmenų laikyseną: Erodo ir Jono Krikštytojo. Tai dvi gyvenimo istorijos, kurios yra visiškai priešingos. Prašysiu Šventosios Dvasios, kad padėtų man Jos šviesoje atpažinti savo gyvenimo situacijas.

Erodas gyvena neramybėje. Jo nuodėmė trukdo jam susitikti su Jėzumi. Jis mato Jame Joną Krikštytoją, kuriam nukirsdino galvą. Gyvenimas nuodėmėje iškreipia jo realybės priėmimą. Jis užsidaro sąžinės graužatyje.

Ką galiu pasakyti apie savo dvasinę būseną? Ar manyje viešpatauja ramybė, o gal nerimas? Ar mano gyvenimo istorijoje nėra likę neišpažintų nuodėmių, neužgijusių žaizdų? Ar įsileidžiu Jėzų į visą savo gyvenimo istoriją?

Atkreipsiu dėmesį į Erodo laikyseną. Jis turi valdžią, bet tuo pat metu yra priklausomas nuo žmonių nuomonės, nuo savo instinktų. Jis panaudoja valdžią blogiems tikslams.

Atidžiai pažvelgsiu į savo širdies laisvę. Ar esu vidiniai laisvas eidamas savo gyvenimo pašaukimo keliu? Ar yra kas nors, kas daro mane nelaisvą: kitų nuomonė, ryšiai su kuo nors, instinktų potraukiai? Ko norėčiau Jėzaus paprašyti?

Sustosiu prie Jono Krikštytojo. Stebėsiuosi jo vidine laisve kitų žmonių nuomonės atžvilgiu. Jis sugeba atsistoti tiesos pusėje netgi savo gyvybės kaina. Savo gyvenimą jis atrėmė į uolą – Dievo Žodį.

Paklausiu savęs apie pašaukimo vertybes, kurias pasirinkau. Ar esu joms ištikimas bet kokia kaina? Ar Dievo valia man yra uola, ant kurios statau savo apsisprendimus ir veiksmus? Savo širdyje melsiuosi:

„Viešpatie, noriu būti Tau ištikimas iki gyvenimo pabaigos“.