XXIV EILINIS SEKMADIENIS

Mt 18, 21–35

Dienos paaukojimo malda

 

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, 

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

*

Melskimės už tinkamą ir tvarų gyvybiškai svarbių vandens išteklių valdymą, kad visi turėtų lygias galimybes jai naudotis.

  

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

 

    

Dienos Evangelija

 

21 [Prie Jėzaus] priėjo Petras ir paklausė: „Viešpatie, kiek kartų turiu atleisti savo broliui, kai jis man nusikalsta? Ar iki septynių kartų?“ 22 Jėzus jam atsakė: „Aš nesakau tau – iki septynių, bet iki septyniasdešimt septynių kartų.“

23 „Todėl su Dangaus Karalyste yra panašiai kaip su karaliumi, kuris sumanė atsiskaityti su savo tarnais. 24 Jam pradėjus apyskaitą, atvedė pas jį vieną, kuris buvo jam skolingas dešimt tūkstančių talentų. 25 Kadangi šis neturėjo iš ko grąžinti, valdovas įsakė parduoti jį kartu su žmona ir vaikais bei su visa nuosavybe, kad būtų sumokėta. 26 Tuomet, puolęs jam po kojų, tarnas maldavo: ‘Turėk man kantrybės! Aš viską atiduosiu.’ 27 Pasigailėjęs ano tarno, valdovas paleido jį ir dovanojo skolą. 28 Vos išėjęs, tas tarnas susitiko vieną savo tarnybos draugą, kuris buvo jam skolingas šimtą denarų, ir nutvėręs smaugė jį, sakydamas: ‘Atiduok skolą!’ 29 Puolęs ant kelių, draugas maldavo: ‘Turėk man kantrybės! Aš tau viską atiduosiu.’ 30 Bet tas nesutiko, ėmė ir įmesdino jį į kalėjimą, iki atiduos skolą. 31 Matydami, kas nutiko, kiti tarnai labai nuliūdo. Jie nuėjo ir papasakojo valdovui, kas buvo įvykę. 32 Tuomet, pasišaukęs jį, valdovas tarė: ‘Nedorasis tarne, visą aną skolą aš tau dovanojau, nes mane maldavai. 33 Argi nereikėjo ir tau pasigailėti savo draugo, kaip aš pasigailėjau tavęs?!’ 34 Užsirūstinęs valdovas atidavė jį budeliams, iki atiduos visą skolą. 35 Taip ir mano dangiškasis Tėvas padarys jums, jeigu kiekvienas iš tikros širdies neatleisite savo broliui.“

Mąstymas

Prašyti Dievo gailestingumo patirties ir jėgų atleisti kitiems

Įdėmiai įsiklausysiu į Jėzaus ir Petro pokalbį. Petro klausimas parodo, kad šalia jo tikriausiai yra žmogus, kuris jį dažnai žeidžia ir skaudina. Petras nori žinoti, kiek dar ilgai jam reikės būti atlaidžiam. 

*

Ar mano šeimoje, bendruomenėje yra žmonių, kurie dažnai mane įskaudina? Kas jie? Kokiu būdu jie mane skaudina? Atvirame pokalbyje su Jėzumi, panašiai kaip Petras, išsakysiu savo kančias.

*

Jėzus vienareikšmiškai atsako Petrui, jog niekada negalima įžeidėjui pasakyti, kad daugiau jam neatleisiu. Ar aš su visiška širdies ramybe galiu melstis Tėvui: „Atleisk man mano kaltes, kaip ir aš atleidžiu savo kaltininkams?“ 

*

Jėzus šiame pasakojime parodo man savo neišsenkantį gailestingumą. Galiu būti tikras, kad kiekvieną kartą, kai išpažinsiu savo kaltes, Jis su meile man pasakys: „Atleidžiu tau“. Ar tikiu Jo atleidimu? Kaip jaučiuosi Atgailos sakramento pabaigoje, kai girdžiu išrišimo žodžius?

*

Ar sugebu atleisti sau ir priimti save su visomis savo silpnybėmis, taip, kaip mane priima Jėzus? Negalėjimas atleisti sau pačiam, gali būti nesugebėjimo atleisti kitiems priežastis. Ar pastebiu savo gyvenime panašių situacijų?

*

Jėzus, kuris myli be ribų ir atleidžia visiems, yra rūstus tiems, kurie laiko savyje pyktį ir nenorą atleisti kitiems. Karštoje maldoje prašysiu:

„Atleisk man, Jėzau, ir padėk man atleisti kitiems“.

 

 

 

www.clicktopray.org