Kasdienapmastau.lt

Eilinis laikas. XXXIII savaitė

Antradienis

Lk 19, 1–10

Dienos paaukojimo malda

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį –

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis,

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

Melskimės, kad su mintimis apie savižudybę kovojantys žmonės savo bendruomenėje rastų jiems reikalingą paramą, pagalbą bei meilę ir atsivertų gyvenimo grožiui.

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

Dienos Evangelija

¹ Atvykęs į Jerichą, Jėzus ėjo per miestą. ² Ten buvo žmogus, vardu Zachiejus, muitininkų viršininkas ir turtuolis. ³ Jis troško pamatyti Jėzų, koks jis esąs, bet negalėjo per minią, nes pats buvo žemo ūgio. ⁴ Zachiejus užbėgo priekin ir įlipo į šilkmedį, kad galėtų jį pamatyti, nes jis turėjo tenai praeiti. ⁵ Atėjęs į tą vietą ir pažvelgęs aukštyn, Jėzus tarė: „Zachiejau, greit lipk žemyn! Man reikia šiandien apsilankyti tavo namuose.“ ⁶ Šis skubiai nulipo ir su džiaugsmu priėmė jį. ⁷ Tai matydami, visi murmėjo: „Pas nusidėjėlį nuėjo į svečius!“ ⁸ O Zachiejus atsistojęs prabilo į Viešpatį: „Štai, Viešpatie, pusę savo turto atiduodu vargšams ir, jei ką nors nuskriaudžiau, grąžinsiu keturgubai.“ ⁹ Jėzus tarė: „Į šiuos namus šiandien atėjo išganymas, nes ir jis yra Abraomo palikuonis. ¹⁰ Žmogaus Sūnus atėjo ieškoti ir gelbėti, kas buvo pražuvę.“

Mąstymas

Prašyti gilaus troškimo kiekvieną dieną susitikti su Jėzumi

Prisijungsiu prie minios, kuri Jericho mieste sveikina Jėzų. Aplink Jį spūstis. Žmonės vienas per kitą stengiasi pamatyti ir paliesti Jėzų. Sutelksiu dėmesį į Zachiejų, kuris įsiropščia į medį, norėdamas pamatyti Mokytoją.

Apmąstysiu savo susitikimus su Jėzumi. Išvysiu save šventose Mišiose, išpažintyje, asmeninėje maldoje. Ar Jėzus man yra gyvas, mylimas Asmuo, su kuriuo trokštu susitikti?

Nukreipsiu žvilgsnį į Jėzų, kuris minioje pastebi Zachiejų, viešą nusidėjėlį, mieste visų nemėgstamą muitininką. Stebėsiu, kaip Jėzus su meile pažvelgia į jį ir visų akivaizdoje sako, kad nori svečiuotis jo namuose.

Žiūrėsiu į Zachiejų, į jo skubėjimą ir džiaugsmą, su kuriuo priima Jėzų. Matysiu nustebusius žmones, kurie nepajėgia priimti tokio Jėzaus poelgio.

Jėzus kasdieną žvelgia su meile ir į mane. Jis myli mane tokį, koks esu. Galiu, kaip Zachiejus, patirti susitikimo su Juo džiaugsmą. Pakviesiu Jėzų, kad ateitų pas mane, į mano kasdienius reikalus.

Zachiejus iki gelmių yra sujaudintas Jėzaus meilės. Tas susijaudinimas suminkština jo suakmenėjusią širdį. Jame gimsta troškimas pakeisti savo gyvenimą. Savo troškimą Zachiejus paverčia konkrečiais veiksmais.

Jėzus trokšta, kad ir aš, panašiai kaip Zachiejus, leisčiau Jam mylėti mane tokį, koks esu. Karštai prašysiu Jėzaus perkeičiančios meilės gilaus patyrimo. Paprastais žodžiais kartosiu:

„Tegul Tavo meilė keičia mano gyvenimą.”