Eilinis laikas. XXXIV savaitė

Penktadienis

Lk 21, 29–33

Dienos paaukojimo malda

 

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, 

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

*

Melskimės, kad su mintimis apie savižudybę kovojantys žmonės savo bendruomenėje rastų jiems reikalingą paramą, pagalbą bei meilę ir atsivertų gyvenimo grožiui. 

 

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

   

   

Dienos Evangelija

 

29 [Jėzus savo mokiniams] pasakė palyginimą: „Stebėkite figmedį bei kitus medžius. 30 Kai jie ima sprogti, jūs žinote arti esant vasarą. 31 Taip pat pamatę tai dedantis, žinokite, kad Dievo Karalystė arti. 32 Iš tiesų sakau jums: nepraeis nė ši karta, iki visa tai įvyks. 33 Dangus ir žemė praeis, o mano žodžiai nepraeis.“

 

Mąstymas

Prašyti malonės pamilti gyvenimą ir viltingai pasilikti prie Dievo pažadų

Liturginių metų pabaigoje, kuomet artėjame prie Advento, Jėzus pasakoja man palyginimą, kuriuo moko mane atpažinti Jo karalystės artėjimo ženklus. Karštoje maldoje prašysiu, kad ta meditacija mane lydėtų Advento metu.

*

Mėgausiuosi pavasario paveikslu, kurį „tapo“ Jėzus. Skleidžiančio pumpurus figmedžio vaizdas sukelia gyvenimo ilgėjimąsi, pranašauja vasarą! Jėzus mokina mane laukimo, kuris turi būti džiugus kaip besiartinanti vasara!

*

Kokius gyvenimo ženklus gavau sau per šiuos liturginius metus? Ar myliu savo gyvenimą? Kiek priartėjau arba kiek atitolau nuo Jėzaus? Klausiu savęs apie savo troškimus ant besiartinančio Advento slenksčio. Patikėsiu juos Dievui.

*

„Visa tai įvyks“. Jėzaus pažadai visada išsipildo. Ar tikiu tuo? Turiu išmokti laukti tam, kad nereikalaučiau ir neskubinčiau malonės veikimo. Ką galiu pasakyti apie savo kantrybę? 

*

„Dangus ir žemė praeis…“. Jėzus priverčia mane aiškiai suvokti mano gyvenimo trapumą. Gyvenu tarp laikinų dalykų. Jis mokina mane išlaikyti reikalingą atstumą nuo visko, kas sukurta. Ar aš priimu gyvenimo laikinumą? 

*

Tiktai Jėzaus žodžiai yra nepraeinantys! Įsisąmoninsiu, kad galiu įsikibti į Jo žodį kiekvienoje gyvenimo situacijoje. Jis yra nekintamai tikras, ištikimas, visada veikiantis. Šlovinsiu Švenčiausiąją Trejybę už Dievo žodžio dovaną. 

*

Panirsiu į dėkojimo maldą. Dėkosiu Dievui už besibaigiančius liturginius metus. Ką manau esant didžiausia besibaigiančių metų dovana? Stengsiuosi pasilikti dėkojimo akte, iš visos širdies kartodamas:

„Dieve, ačiū Tau!“.

 

 

www.clicktopray.org