EILINIS LAIKAS · XVII SAVAITĖ

Pirmadienis

Mt 13, 31–35

Dienos paaukojimo malda

 

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, 

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

*

Melskimės, kad žmogaus gyvybė būtų gerbiama ir ginama kiekviename jos egzistencijos tarpsnyje, pripažįstant ją Dievo dovana.

  

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

   

   

Dienos Evangelija

 

31 Jėzus pateikė jiems [miniai] dar vieną palyginimą: „Su Dangaus Karalyste yra kaip su garstyčios grūdeliu, kurį žmogus ėmė ir pasėjo savo dirvoje. 32 Nors jis mažiausias iš visų sėklų, bet užaugęs esti didesnis už daržoves ir pavirsta medeliu; net padangių sparnuočiai atskrenda ir susisuka lizdus jo šakose.“

33 Jis pasakė ir dar kitą palyginimą: „Su Dangaus Karalyste yra kaip su raugu, kurį moteris ėmė įmaišė trijuose saikuose miltų, ir nuo jo viskas įrūgo.“

34 Visa tai Jėzus kalbėjo minioms palyginimais, ir be palyginimų jis jiems nekalbėjo. 35 Išsipildė, kas buvo per pranašą pasakyta:

Aš atversiu savo burną palyginimais,
išpasakosiu nuo pasaulio sukūrimo paslėptus dalykus.

 

Mąstymas

Prašyti gilios Dievo malonės patirties kasdienybėje

Atsisėsiu netoli Jėzaus ir klausysiuosi Jo pasakojimo. Jis trokšta atskleisti man „nuo pasaulio sukūrimo paslėptus dalykus“, nori man papasakoti apie Dievo Karalystę. Prašysiu Jėzaus, kad duotų man išmintingą ir imlią širdį, sugebančią suprasti ir priimti jo Žodį.

*

Atkreipsiu dėmesį, kaip paprastai Jėzus aiškina Dievo Karalystės paslaptis. Jis parodo man garstyčios grūdelį ir pabrėžia, kad tai yra mažiausia iš visų sėklų, o gali tapti dideliu medžiu. Dievo Karalystė – tai dieviškasis gyvenimas, kuris auga manyje beveik nepastebimai, bet jis slepia savyje didelę gyvybės energiją.

*

Jėzus primena man, kokia yra gyvenimo, į kurį Jis mane kviečia, logika. Turiu būti jautrus malonėms, kurias gaunu be perstojo. Jos yra „beveik nematomos“ ir subtilios, kaip garstyčios grūdeliai. Manyje jos gali tapti „dideliu medžiu“, bet taip pat galiu per nedėmesingumą jas pamesti ar sumindžioti.

*

Kokias ypatingas malones patyriau paskutiniu metu? Kaip į jas atsiliepiau? Už kokias malones norėčiau Dievui labiausiai padėkoti? Pasiliksiu dėkojimo maldoje.

*

Jėzus parodo man garstyčios sėklą, kad išmokintų mane nusižeminusio ir kantraus augimo dvasiniame gyvenime. Turiu saugotis nekantrumo pagundos, dvasinio augimo etapų peršokimo, apsimestinio ir paviršutiniško augimo.

*

Dėmesingai paklausysiu kito Jėzaus palyginimo. Jis pasakoja man  apie raugą, kuris, įmaišytas į miltus, viską įraugina. Nedidelis kiekis raugo sugeba įrauginti didelį tešlos kiekį. Jėzus duoda man Evangeliją. Jo Žodis savyje slepia didelę galią mano gyvenimo perkeitimui. 

*

Pabaigos maldoje kreipsiuosi į Mariją. Prašysiu, kad ji būtų mano dvasinio gyvenimo globėja, kad padėtų man išsaugoti ir svarstyti Dievo Žodį kasdienybėje.

 

 

www.clicktopray.org