EILINIS LAIKAS · XXIV SAVAITĖ

Antradienis

Lk 7, 11–17

Dienos paaukojimo malda

 

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, 

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

*

Melskimės, kad šventojo Pranciškaus įkvėpti galėtume patirti savo ir visų Dievo mylimų  bei meilės ir pagarbos vertų kūrinių tarpusavio priklausomybę. 

 

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

  

 

Dienos Evangelija

 

11 Jėzus pasuko į miestą, vardu Nainas. Drauge keliavo jo mokiniai ir gausi minia. 12 Prisiartinus prie miesto vartų, štai nešė numirėlį – vienturtį našlės sūnų. Kartu ėjo nemaža miesto minia. 13 Pamačiusiam motiną Viešpačiui pagailo jos, ir jis tarė: „Neverk!“ 14 Priėjęs palietė neštuvus. Nešėjai sustojo. O jis prabilo: „Jaunuoli, sakau tau: kelkis!“ 15 Numirėlis atsisėdo ir pradėjo kalbėti. Jėzus atidavė jį motinai. 16 Visus pagavo baimė, ir jie garbino Dievą, sakydami: „Didis pranašas atsirado tarp mūsų“ ir: „Dievas aplankė savo tautą“. 17 Ta žinia apie jį pasklido po visą Judėją ir visą šalį.

 

Mąstymas

Prašyti begalinio pasitikėjimo Jėzumi

Jėzus su gausia žmonių minia eina į Nainą. Prie miesto vartų sutinka laidotuvių eiseną. Kontempliuosiu jautrų Jėzaus pokalbį su verkiančia motina. Jis giliai susijaudina ir nori numalšinti jos skausmą.

*

Pagalvosiu apie Jėzų, kuris yra jautrus kiekvienam mano skausmui. Mano ašaros yra Jo ašaros, mano skausmas yra Jo skausmas. Ar man yra artimas užjaučiančio ir manimi besirūpinančio Jėzaus paveikslas?

*

Ilgiau sustosiu ties jaunuolio prikėlimo scena. Atsistosiu netoli, kad galėčiau stebėti tą nepaprastą įvykį. Atkreipsiu dėmesį į Jėzaus gestus, į kiekvieną Jo žodį.

*

Žvelgsiu į jaunuolį, kuris sugrįžta į gyvenimą, į minią, kurią apima baimė. Įsiklausysiu, kaip visi šlovina Dievą ir pilni pagavos išpažįsta Jėzų kaip pranašą. Įsivaizduosiu jaunuolio motinos džiaugsmą.

*

Jėzui nėra negalimų dalykų. Jo žodis pataiso žmogiškai žiūrint beviltiškus dalykus ir „palaidotiems“ suteikia gyvybės galią. Ar Jėzus yra man visagalis Dievas? Atversiu Jam savo giliausius jausmus ir išgyvenimus.

*

Pabaigoje savo pokalbį su Jėzumi paversiu šlovinimo malda. Kartu su jaunuolio motina ir minia džiaugsiuosi Jo galia. Su pasitikėjimu kartosiu:

„Jėzau, Tau viskas yra įmanoma“.      



  

  

clicktopray.net