Rugpjūčio 29 d.

Šv. Jono Krikštytojo nukankinimas

Mk 6, 17–29

Dienos paaukojimo malda

 

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, 

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

*

Melskimės, kad didžiuosiuose miestuose, kuriems dažnai būdingas žmonių anonimiškumas ir vienatvė, sugebėtume rasti naujų Evangelijos skelbimo formų ir kūrybingų kelių bendruomenėms kurti.

 

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

   

   

Dienos Evangelija

 

17 Erodas buvo įsakęs suimti Joną ir laikė jį sukaustytą kalėjime dėl savo brolio Pilypo žmonos Erodiados, kurią buvo vedęs. 18 Jonas mat sakė Erodui: „Nevalia tau gyventi su brolio žmona.“ 19 Taigi Erodiada neapkentė Jono ir troško jį nužudyti, tačiau negalėjo, 20 nes Erodas Jono bijojo, žinodamas jį esant teisų ir šventą vyrą, ir todėl jį saugojo. Girdėdamas Joną kalbant, jis jausdavosi neramus, tačiau mielai jo klausydavosi.

21 Proga pasitaikė, kai Erodas, švęsdamas savo gimimo dieną, iškėlė pokylį savo didžiūnams, kariuomenės vadams ir Galilėjos kilmingiesiems. 22 Erodiados duktė ten įėjusi šoko ir patiko Erodui bei jo svečiams. Karalius tarė mergaitei: „Prašyk iš manęs, ko tik nori, ir aš tau duosiu.“ 23 Ir jis prisiekė: „Ko tik prašytum, aš tau duosiu, kad ir pusę savo karalystės!“ 24 Tuomet ji išėjusi paklausė savo motiną: „Ko prašyti?“ O ši tarė: „Jono Krikštytojo galvos!“ 25 Toji, skubiai atbėgusi pas karalių, ėmė prašyti: „Noriu, kad man tuojau duotum dubenyje Jono Krikštytojo galvą.“

26 Karalius labai nuliūdo, tačiau dėl savo priesaikos ir dėl svečių nesiryžo atšaukti jai duoto pažado. 27 Jis tuoj pat pasiuntė budelį ir įsakė jam atnešti Jono galvą. Šis nuėjęs nukirto Jonui kalėjime galvą 28 ir, atnešęs ją dubenyje, padavė mergaitei, o mergaitė atidavė ją savo motinai. 29 Tai išgirdę, Jono mokiniai atėjo, pasiėmė jo kūną ir palaidojo kape.

 

Mąstymas

Prašyti ištvermės kilniuose troškimuose ir ištikimybės evangeliniams idealams

Esu kviečiamas melstis ir apmąstyti dviejų žmonių istoriją: Erodo ir Jono Krikštytojo. Jonas yra viduje laisvas žmogus.  Erodas, gyvenantis rūmuose ir puotaujantis, yra aistrų ir nepažabotų įgeidžių vergas.

*

Paklausiu savęs apie savo vidinę būseną. Ar jaučiuosi laisvu žmogumi, sugebančiu daryti evangelinius pasirinkimus? Gal esu pasidavęs aistroms, kuriuos varžo mano širdies laisvę? 

*

Erodo ir Erodiados istorija primena man, kaip gali susisukti piktų geismų spiralė: nuo netvarkingų santykių per neramybę, baimę į užsispyrimą ir žudymą. 

*

Paprašysiu Šventosios Dvasios malonės, kad galėčiau atpažinti savo troškimus, elgsenas bei laikysenas. Kokius savo gyvenimiškų pasirinkimų vaisius atrandu? Ar nepastebiu savyje prisirišimų, kurie mane naikina iš vidaus?

*

Erodas savo širdyje turėjo ir gerų troškimų, bet nevaldomos aistros ir priklausomybė nuo kitų nuomonės užgožė juos ir sunaikino, o jį patį atvedė į tragišką baigtį. Ilgiau sustosiu ties šia tiesa.

*

Mintimis sugrįšiu prie savo kilniausių idealų, troškimų ir siekių. Ar esu jiems ištikimas? Kaip jie keitėsi bėgant metams? Ar jie stiprėjo ar silpo?

*

Pavesiu Jėzui visus savo geriausius troškimus ir gyvenimo idealus. Prašysiu Joną Krikštytoją, kad kartu su manimi kartotų:

„Jėzau, dėl tavęs noriu būti laisvas nuo visko“. 

 

 

www.clicktopray.org