III ADVENTO SAVAITĖ

Antradienis

Mt 21, 28–32

Dienos paaukojimo malda

 

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, 

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

*

Melskimės, kad krikščionys, gyvenantys karų ar konfliktų zonose, ypač Artimuosiuose Rytuose, taptų taikos, susitaikymo ir vilties sėklomis. 

 

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

 

   

Dienos Evangelija

 

Jėzus kalbėjo aukštiesiems kunigams ir tautos seniūnams:
28 „Kaip jūs manote? Vienas žmogus turėjo du sūnus. Kartą jis kreipėsi į pirmąjį, sakydamas: ‘Vaike, eik ir padirbėk šiandien vynuogyne’. 29 Šis atsakė: ‘Nenoriu’, bet vėliau apsigalvojo ir nuėjo dirbti. 30 Paskui tėvas kreipėsi į antrąjį sūnų tais pačiais žodžiais. Šis jam atsakė: ‘Einu, viešpatie’, bet nenuėjo. 31 Katras iš jų įvykdė tėvo valią?“ Jie atsakė: „Pirmasis.“ Tuomet Jėzus tarė jiems: „Iš tiesų sakau jums: muitininkai ir ištvirkėlės greičiau už jus pateks į Dievo Karalystę. 32 Nes Jonas atėjo pas jus teisybės keliu, bet jūs netikėjote juo. O muitininkai ir ištvirkėlės tikėjo. Bet jūs, nors tai matėte, nė vėliau neapsigalvojote ir netikėjote juo.“

 

Mąstymas

Prašyti gyvenimui svarbių apsisprendimų pagilinimo ir sustiprinimo malonės

Jėzus perspėja mane dėl religingumo, išreiškiamo žodžiais, o ne konkrečiais veiksmais. Jis duoda man dviejų sūnų pavyzdį. Su kuriuo iš jų palyginčiau savo elgesį? Kas esu dažniausiai: pažadų ir deklaracijų žmogus, ar konkrečių sprendimų ir veiksmų žmogus?

*

Ar esu davęs Dievui pažadų, kurių neištesėjau?  Ar esu nuoseklus savo dvasiniuose apsisprendimuose? Ką galiu pasakyti apie savo ištikimybę pasižadėjimams arba įžadams, ištartiems Dievo akivaizdoje (kunigo, vienuolio, santuokinės ištikimybės ir pan.)? 

*

Jėzus supranta mano pasipriešinimą ir netgi maištavimą, vykdant Jo valią. Jis duoda man laiko. Nepaisant visko, laukia, kol nusiraminsiu ir galiausiai pasakysiu Dievui: „Tebūna man taip, kaip Tu pasakei“. Tokia elgsena Jam yra mielesnė už „saldžias kalbas“, iš kurių nekyla jokia gyvenimo permaina.

*

Jėzus mane perspėja dėl formalaus religingumo, pagrįsto apsimetinėjimu. Ar mano išorinis pamaldumas grindžiamas mano širdies būsena? Kieno nuomonė mano religinėje laikysenoje man yra svarbesnė: Dievo ar žmogaus?

*

Jėzus įspėja mane, kad greičiau nuo išpuikimo išsigelbėja nusidėjėliai, kurie priima teisiojo įspėjimą. Karštai prašysiu Jėzaus, kad apsaugotų mane nuo puikybės ir  nuplėštų nuo manęs apsimetinėjimo kaukes.

Baigsiu malda į Mariją, prašydamas gilaus nuolankumo ir Dievo valios priėmimo malonės.

 

 

www.clicktopray.org