Liepos 29 d.

Šv. Morta

Jn 11, 19–27

Dienos paaukojimo malda

 

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, 

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

*

Melskimės, kad žmogaus gyvybė būtų gerbiama ir ginama kiekviename jos egzistencijos tarpsnyje, pripažįstant ją Dievo dovana.

  

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

   

   

Dienos Evangelija

 

19 Daug žydų buvo atėję pas Mariją ir Mortą paguosti jų dėl brolio mirties. 20 Morta, išgirdusi, kad ateinąs Jėzus, išėjo jo pasitikti. Marija liko namie. 21 Morta tarė Jėzui: „Viešpatie, jei būtum čia buvęs, mano brolis nebūtų miręs. 22 Bet ir dabar žinau: ko tik paprašysi Dievą, Dievas tau duos.“ 23 Jėzus jai pasakė: „Tavo brolis prisikels!“ 24 Morta atsiliepė: „Aš žinau, jog jis prisikels paskutinę dieną, mirusiems keliantis.“ 25 Jėzus jai tarė:

„Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas. Kas tiki mane, –
nors ir numirtų, bus gyvas.
26 Ir kiekvienas, kuris gyvena ir tiki mane,
neragaus mirties per amžius. Ar tai tiki?“
27 Ji atsakė: „Taip, Viešpatie! Aš tikiu, jog tu Mesijas, Dievo Sūnus, kuris turi ateiti į šį pasaulį.“

 

Mąstymas

Prašyti tvirto tikėjimo, kad Jėzus yra šalia sunkių patirčių momentais, malonės

Įsiklausysiu į Mortos ir Jėzaus pokalbį. Morta yra paskendusi skausme dėl brolio mirties. Ji atvirai su Jėzumi apie tai kalbasi, išsako ką galvoja ir jaučia.

*

Prisiminsiu stipriausią kentėjimą, kuris dabar yra ar buvo kada nors apėmęs mano protą ir širdį. Dėl ko dabar labiausiai kenčiu? Ar sugebu apie tai pasikalbėti su Jėzumi? Ar yra manyje tokių rūpesčių, į kuriuos sąmoningai Jo neįsileidžiu? 

*

„Viešpatie, jeigu Tu būtum čia buvęs“... Morta neslepia savo priekaišto, kad Jėzus „pavėlavo“, kad neatėjo pas sergantį jos brolį. Nežiūrint tokių minčių, ji nenustoja tikėjusi.

*

Prisiminsiu sunkiausią savo gyvenimo situaciją. Ar pastebiu joje Dievo buvimą? Ar tikiu, kad Jėzus su savo malone ateina „pačiu laiku“, kad „nevėluoja“? 

*

Sustosiu ties Jėzaus žodžiais: „Tavo brolis prisikels“. Pagalvosiu apie mylimus artimuosius, kurie jau numirė. Įsivaizduosiu, kaip Jėzus ateina pas mane, su meile pasako jų vardus ir priduria: „Jie prisikels. Ar tuo tiki?“ 

*

Įsigilinsiu į Jėzaus žodžius apie prisikėlimą. Įsisąmoninsiu tiesą apie savo gyvenimo trapumą. Gyvenimas yra kaip rasa ant žolyno, kuri greitai nukrenta. Kokius jausmus sukelia manyje tiesa apie gyvenimo laikinumą ir prisikėlimą?

*

Prisijungsiu prie Mortos išpažinimo. Kartu su Morta su tikėjimu nuoširdžiai kartosiu Jėzui:

„Taip Viešpatie, aš tikiu, kad Tu esi Mesijas“. 

 

 

www.clicktopray.org