NUO GRUODŽIO 17 IKI 24 D.

Gruodžio 23 d.

Lk 1, 57–66

Dienos paaukojimo malda

 

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, 

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

*

Melskimės, kad krikščionys, gyvenantys karų ar konfliktų zonose, ypač Artimuosiuose Rytuose, taptų taikos, susitaikymo ir vilties sėklomis. 

 

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

   

 

Dienos Evangelija

  

57 Elzbietai atėjo metas gimdyti, ir ji susilaukė sūnaus. 58 Jos kaimynai ir giminės, išgirdę, kokią didžią malonę suteikė jai Viešpats, džiaugėsi kartu su ja.

59 Aštuntą dieną jie susirinko berniuko apipjaustyti ir norėjo jį pavadinti tėvo vardu – Zachariju. 60 Motina pasipriešino: „O, ne! Jis vadinsis Jonas.“ 61 Kiti jai sakė: „Bet niekas tavo giminėje neturi šito vardo.“ 62 Jie ženklais paklausė tėvą, kaip jis norėtų pavadinti kūdikį. 63 Šis, pareikalavęs rašomosios lentelės, užrašė: „Jo vardas – Jonas“. Visi stebėjosi. 64 Tuoj pat atsivėrė jo lūpos, atsirišo liežuvis, ir jis ėmė kalbėti šlovindamas Dievą. 65 Visus kaimynus apėmė baimė, ir po visą Judėjos kalnyną sklido kalbos apie šiuos įvykius. 66 Visi girdėjusieji dėjosi tai į širdį ir klausinėjo: „Kaip manai, kas bus iš to vaiko?“ Jį tikrai globojo Viešpaties ranka.

 

Mąstymas

Prašyti gilaus išgyvenimo tiesos, jog Dievas manęs troško dar prieš mano pradėjimą

Įeisiu į Elzbietos ir Zacharijo namus, kad kartu su jais pasidžiaugčiau šv. Jono gimimu. Stebėsiuosi neįprastu reginiu: pagyvenusio amžiaus moteris laiko glėbyje savo kūdikį. Su tikėjimu kartosiu: „Dievui nėra nieko neįmanomo“.

*

Pastebėsiu nustebusius kaimynus ir artimuosius. Stebuklingas šventojo Jono gimimas primena man, kad kiekvieno žmpgaus gyvenimas yra Dievo stebuklas, Jo gailestingumo aktas. Ar pajėgiu stebėtis dėl savo gyvenimo ir už jį dėkoti?

*

Šventojo Jono istorija kalba man, kad kiekvienas žmogus turi „vardą“, kurį dar prieš jo pradėjimą Dievas nešioja savo širdyje. Prieš tai, kai mama nešiojo mane po savo širdimi, Dievas pirmasis mane nešiojo savo širdyje. Džiaugsiuosi šia tiesa.

*

Stebėsiuosi Elzbietos ir Zacharijo laikysena. Jie yra laisvi nuo žmonių nuomonės spaudimo, ištikimai pasilieka prie Dievo valios. Zacharijas tuoj pat patiria tos ištikimybės vaisius. Kartu su juo šlovinsiu Dievą.

*

„Jį tikrai globojo Viešpaties ranka“. Jono Krikštytojo gyvenimas primena man, kad Dievas angažuojasi,  dalyvauja žmogaus istorijoje. Pažvelgsiu į savo istoriją. Prašysiu Dievo, kad padėtų man įžvelgti Jo veikimą mano gyvenime.

*

Šventasis Jonas augo ir tvirtėjo dvasia. Ką galiu pasakyti apie savo dvasinį augimą? Kas mane dvasiškai sustiprina, o kas susilpnina? Prašysiu šventojo Jono, kad melstųsi šiandien kartu su manimi žodžiais:

„Galingasis Dieve, sustiprink mano dvasią“.

 

 

www.clicktopray.org