NUO GRUODŽIO 17 IKI 24 D.

Gruodžio 20 d.

Lk 1, 26–38

Dienos paaukojimo malda

 

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, 

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

*

Melskimės, kad krikščionys, gyvenantys karų ar konfliktų zonose, ypač Artimuosiuose Rytuose, taptų taikos, susitaikymo ir vilties sėklomis. 

 

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

  

 

Dienos Evangelija

  

26 Šeštame mėnesyje angelas Gabrielius buvo Dievo pasiųstas į Galilėjos miestą, kuris vadinasi Nazaretas, 27 pas mergelę, sužadėtą su vyru, vardu Juozapas, iš Dovydo namų; o mergelės vardas buvo Marija. 28 Atėjęs pas ją, angelas tarė: „Sveika, malonėmis apdovanotoji! Viešpats su tavimi!“ 29 Išgirdusi šiuos žodžius, ji sumišo ir galvojo sau, ką reiškia toks sveikinimas. 30 O angelas jai tarė: „Nebijok, Marija, tu radai malonę pas Dievą!

31 Štai tu pradėsi įsčiose ir pagimdysi sūnų,
kurį pavadinsi Jėzumi.
32 Jisai bus didis ir vadinsis Aukščiausiojo Sūnus. Viešpats Dievas duos jam jo tėvo Dovydo sostą; 33 jis viešpataus Jokūbo namuose per amžius, ir jo viešpatavimui nebus galo.“

34 Marija paklausė angelą: „Kaip tai įvyks, jeigu aš nepažįstu vyro?“ 35 Angelas jai atsakė:
„Šventoji Dvasia nužengs ant tavęs,
ir Aukščiausiojo galybė pridengs tave savo šešėliu;
todėl ir tavo kūdikis bus šventas
ir vadinamas Dievo Sūnumi.
36 Antai tavoji giminaitė Elzbieta pradėjo sūnų senatvėje, ir šis mėnuo yra šeštas tai, kuri buvo laikoma nevaisinga, 37 nes Dievui nėra negalimų dalykų.“ 38 Tada Marija atsakė: „Štai aš Viešpaties tarnaitė, tebūna man, kaip tu pasakei.“ Ir angelas pasitraukė.

 

Mąstymas

Prašyti vidinės laisvės atsiliepiant į Dievo kvietimą

Meditacijos pradžioje paprašysiu Marijos, kad leistų man giliai pasinerti į jos gyvenimą Nazarete. Prisiartinsiu prie jos. Kalbėsiu su ja apie prieš angelo aplankymą jos kurtus savo gyvenimo su Juozapu planus, apie jos jaunatviškus troškimus ir ketinimus. Ko norėčiau labiausiai Marijos paklausti? 

*

Marija yra paprasta mergina. Jos kasdienybė mažame Nazarete pilka ir įprasta. Kontempliuosiu mylinčios Dievą Marijos tylų gyvenimą. Ji yra pilna Jo malonės. 

*

Ir į mano paprastą gyvenimą Dievas ateina su savo malone. Dievas pažįsta mano „Nazaretą“. Jis žino mano sunkumus, mano planus, mano troškimus. Ir man Dievas siunčia savo angelą, kad saugotų manyje Jo malones. Ar jaučiuosi apdovanotas ir saugomas Dievo malonės dėka? Ar dabar gyvenu pašvenčiamojoje malonėje?

*

Įsižiūrėsiu į Mariją, kuri sumišusi klauso angelo žodžių. Ji suvokia, kad Dievo valia, pasirodo, skiriasi nuo to, ką ji suplanavo kartu su Juozapu. Marija neatmeta sunkių Dievo žodžių. Ji pasilieka prie jų ir klausia paaiškinimo.

*

Prisiminsiu akimirkas, kai turėjau daryti svarbius gyvenimo pasirinkimus. Ar pajėgiau atsistoti maldoje ir prašyti Dievo šviesos? Kaip elgiuosi Dievo įkvėpimų, kuriuos man sunku priimti, akivaizdoje? 

*

Marija sutinka su Dievo planu tapti Išganytojo Motina. Ji pasitiki Dievo planais nepaisydama iškylančių klausimų. Marija tiki, kad Dievui nėra negalimų dalykų.

*

Nuoširdžioje maldoje patikėsiu save, savo ateitį, savo troškimus ir planus Marijai. Paprašysiu jos, kad padėtų man visa tai atiduoti Dievui.

Sukalbėsiu maldą Sveika, Marija.

 

 

www.clicktopray.org