Eilinis laikas. XXXII savaitė

Šeštadienis

Lk 18, 1–8

Dienos paaukojimo malda

 

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, 

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

*

Melskimės, kad su mintimis apie savižudybę kovojantys žmonės savo bendruomenėje rastų jiems reikalingą paramą, pagalbą bei meilę ir atsivertų gyvenimo grožiui. 

 

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

   

   

Dienos Evangelija

 

1 Jėzus pasakė jiems [savo mokiniams] palyginimą, kaip reikia visuomet melstis ir nepaliauti. 2 Jis pradėjo: „Viename mieste gyveno teisėjas, kuris nebijojo Dievo ir nesidrovėjo žmonių. 3 Tame pačiame mieste gyveno ir našlė, kuri vis eidavo pas jį ir prašydavo: ‘Apgink mane nuo skriaudiko!’ 4 Jis ilgai spyrėsi, bet pagaliau tarė sau: ‘Nors aš Dievo nebijau nei žmonių nesidroviu, 5 vis dėlto, kai šita našlė tokia įkyri, imsiu ir apginsiu jos teises, kad, ko gero, ji manęs neapkultų’.“ 6 Ir Viešpats pridūrė: „Įsidėmėkite, ką pasakė tas nesąžiningas teisėjas. 7 Tad nejaugi Dievas neapgintų teisių savo išrinktųjų, kurie jo šaukiasi per dienas ir naktis, ir delstų jiems padėti?! 8 Aš sakau jums: netrukus jis apgins jų teises. Bet ar atėjęs Žmogaus Sūnus beras žemėje tikėjimą?“

 

Mąstymas

Prašyti stipraus tikėjimo į Dievą, kuris rūpinasi manimi, bei ištvermingos maldos dovanos

Atsisėsiu arti Jėzaus, kad pasiklausyčiau Jo palyginimų. Jis pasakoja man, nes nori uždegti manyje maldos dvasią. Įsivaizduosiu Jo žvilgsnį, įsmeigtą į mane, ir išgirsiu paraginimo žodžius: „Melskis ir nepaliauk“.

*

Žvelgdamas į Jėzų, atidžiai klausysiuosi palyginimo. Stabtelsiu prie žodžių: „Klausykite.“ Tas palyginimas, paimtas iš gyvenimo, savo kontrastu padeda man suprasti, kokia vaisinga yra nepaliaujama malda.

*

„Tad nejaugi Dievas neapgintų teisių savo išrinktųjų, kurie jo šaukiasi per dienas ir naktis, ir delstų jiems padėti?!“ Jėzus tuo sakiniu paliečia visas mano abejones ir netikėjimą. Nuoširdžiai prisipažinsiu, kad turiu abejonių ir nusivylimų, atiduosiu juos Jam.

*

„Nejaugi Dievas delstų?“ Prisiminsiu situacijas, kai baiminausi, kad Dievas pavėluos, kad nespės su savąja malone. Dievas užtikrina mane, kad Jis nedelsia. Jis visada yra pirma laiko. 

*

Jėzus taip pat man garantuoja, kad apgins mane. Vis dėlto yra svarbi tikėjimo pripildyta mano malda. Prašysiu ištvermingo ir pastovaus tikėjimo Jo veiksmingu veikimu mano gyvenime. 

*

Įsiklausysiu į Jėzus klausimą, kuriuo Jis baigia savo katechezę. Išvysiu Jo susirūpinusį veidą. Jo žodžiai moko mane nuolankumo. Tikėjimas yra labai trapi dovana. Niekada negaliu būti tikras dėl savęs. Be maldos niekuomet neišlaikysiu tikėjimo savyje.

*

Stipriai sugriebsiu Jėzaus ranką ir kartosiu su užsidegimu:

„Laikyk mane, Jėzau, visada prie savęs.“

 

 

www.clicktopray.org