EILINIS LAIKAS · I SAVAITĖ

Antradienis

Mk 1, 21-28

Dienos paaukojimo malda

 

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, 

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

*

Melskimės, kad malda su Dievo Žodžiu būtų gyvenimo maistas bei vilties šaltinis mūsų bendruomenėse ir padėtų mums kurti broliškesnę ir labiau misijinę Bažnyčią. 

 

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

 

     

Dienos Evangelija

 

21 [Jėzus ir mokiniai] atvyko į Kafarnaumą, ir netrukus, šabo dieną, nuėjęs į sinagogą Jėzus pradėjo mokyti. 22 Žmonės stebėjosi jo mokslu, nes jis mokė kaip turintis galią, o ne kaip Rašto aiškintojai.

23 Jų sinagogoje tada buvo netyrosios dvasios apsėstas žmogus. Jis ėmė šaukti: 24 „Ko tau iš mūsų reikia, Jėzau Nazarėnai? Gal atėjai mūsų pražudyti? Aš žinau, kas tu esi: Dievo šventasis!“ 25 Jėzus sudraudė jį: „Nutilk ir išeik iš jo!“ 26 Tuomet netyroji dvasia pradėjo jį tąsyti ir, baisiai šaukdama, išėjo iš jo. 27 Visi didžiai nustebo ir klausinėjo vienas kitą: „Kas gi čia? Naujas mokslas su galia?! Jis netgi netyrosioms dvasioms įsakinėja, ir tos jo klauso!“ 28 Gandas apie jį greitai pasklido po visą Galilėjos šalį.

 

Mąstymas

Prašyti gilaus tikėjimo Jėzaus žodžio galia bei atsivėrimo Jam

Įeisiu į sinagogą, kurioje Jėzus moko. Įsivaizduosiu nustebusius veidus žmonių, kurie klausosi Jo kalbos. Jie aiškiai jaučia, kad Jo žodis veikia juos su išskirtine galia.

*

Ką galiu pasakyti apie savo asmeninę Dievo žodžio patirtį? Kokią reikšmę jis turi mano kasdienybėje? Biblijoje atrasiu žodžius, kurie stipriausiai prabilo į mane mano ligšioliniame gyvenime. Kokie tai žodžiai? Kaip jie man padeda, gydo?

*

Prisiartinsiu prie netyrosios dvasios apsėsto žmogaus. Išgirsiu jo sukrečiantį šauksmą. Jis nepajėgia ramiai klausytis Jėzaus. Netyrosios dvasios pripildo jį baimės.

*

Piktasis stengiasi užgožti Jėzaus žodį. Kas labiausiai man trukdo klausantis Jėzaus? Kas smarkiausiai manyje „šaukia“, „triukšmauja“? Pasakysiu Jam apie tai nuoširdžiame pokalbyje.

*

Įsiklausysiu į galios kupinus Jėzaus žodžius. Ar tikiu, kad kasdien galiu patirti išgydančią Jėzaus galią, kada tik to prašysiu? Jėzus ateina pas mane, mato, kas man kelia nerimą, ir su galia sako: „Nutilk ir išeik iš jo.“

*

Nukreipsiu žvilgsnį į žmogų, kurį Jėzus išgydo. Įsivaizduosiu, kaip piktasis tampo jį ir išeina garsiai šaukdamas. Jėzus primena man, kad nors piktasis yra triukšmingas ir sukelia kančią, bet nėra visagalis. Visagalis yra tik Dievas.

*

Karštoje maldoje pakviesiu Jėzų į visas savo negalias, į savo sukaustytas vietas, į baimes, kurios mane „tampo“. Su tikėjimu kartosiu:

„Jėzau, prašau Tavęs širdies laisvės ir ramybės.“

 

 

www.clicktopray.org