Rugsėjo 21 d.

Šv. Matas, apaštalas ir evangelistas

Mt 9, 9–13

Dienos paaukojimo malda

 

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, 

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

*

Melskimės už tinkamą ir tvarų gyvybiškai svarbių vandens išteklių valdymą, kad visi turėtų lygias galimybes jai naudotis.

  

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

   

  

Dienos Evangelija

 

9 Iškeliaudamas iš ten [Kafarnaumo], Jėzus pamatė muitinėje sėdintį žmogų, vardu Matas, ir tarė jam: „Sek paskui mane!“ Šis atsikėlė ir nuėjo paskui jį. 10 Kai jis Mato namuose sėdosi prie stalo, ten susirinko daug muitininkų bei nusidėjėlių, kurie susėdo šalia Jėzaus ir jo mokinių. 11 Fariziejai, tai išvydę, prikišo jo mokiniams: „Kodėl jūsų Mokytojas valgo su muitininkais ir nusidėjėliais?“ 12 Šitai girdėdamas, Jėzus atsiliepė: „Ne sveikiesiems reikia gydytojo, o ligoniams. 13 Eikite ir pasimokykite, ką reiškia žodžiai: Aš noriu pasigailėjimo, o ne aukos. Aš ir atėjau šaukti ne teisiųjų, bet nusidėjėlių.“

 

Mąstymas

Prašyti malonės patirti gydančią Jėzaus meilę

Įsivaizduosiu Jėzų, besiartinantį prie Mato, kuris sėdi muitinėje. Kontempliuosiu Jėzaus veidą ir Jo meilės kupiną žvilgsnį, nukreiptą į Matą. 

*

Įsivaizduosiu netikėtai užklupto muitininko reakciją: jo gestus, nuostabą veide ir pasimetimą. Jėzaus asmuo, Jo žvilgsnis ir žodžiai turėjo labai giliai paliesti Mato širdį, nes jis pajėgė staiga palikti savo ligšiolinį pelningą darbą ir sekti paskui Jėzų. 

*

Ar atsimenu tokią situaciją iš savo gyvenimo, kai jaučiausi šokiruotas ir giliai paliestas Jėzaus artumo? Kokiose aplinkybėse tai įvyko? Prisiminsiu visas šio įvykio smulkmenas ir su dėkingumu papasakosiu apie tai Jėzui. 

*

Įsivaizduosiu sekančią sceną, kuri fariziejams buvo šokiruojanti ir piktinanti: Jėzus apsuptas muitininkų ir nusidėjėlių. Kontempliuosiu Jėzų, sėdintį tarp visuomenės atstumtųjų, pasmerktųjų.

*

Kokie jausmai kyla manyje, kai įsivaizduoju šį paveikslą? Ar galiu įsivaizduoti Jėzų, kuris susitinka ir valgo su žmonėmis, kurie visuomenės yra pasmerkti? Ką jaučiu – džiaugsmą, ar vidinį pasipriešinimą? Atvirai apie tuos jausmus pasikalbėsiu su Jėzumi. 

*

Ilgiau sustosiu ties Jėzaus žodžiais: „Aš atėjau šaukti ne teisiųjų, bet nusidėjėlių“. Pagalvosiu, kad Jėzus tuos žodžius sako asmeniškai man. Ragina mane, kad pas Jį ateičiau su visišku paprastumu, būtent tada, kai esu prislėgtas nuodėmės.

*

Pakviesiu Jėzų į tas savo gyvenimo vietas, kuriose jaučiuosi labiausiai silpnas ir liguistas.

Prašysiu, kad Jis mane išgydytų.

 

 

 

www.clicktopray.org