XVI EILINIS SEKMADIENIS

Mt 13, 24–43

Dienos paaukojimo malda

 

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, 

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

*

Melskimės, kad žmogaus gyvybė būtų gerbiama ir ginama kiekviename jos egzistencijos tarpsnyje, pripažįstant ją Dievo dovana.

  

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

   

   

Dienos Evangelija

 

24 [Jėzus] pateikė jiems [miniai] kitą palyginimą: „Su Dangaus Karalyste yra kaip su žmogumi, kuris pasėjo savo dirvoje gerą sėklą. 25 Žmonėms bemiegant, atėjo jo priešas, pasėjo kviečiuose raugių ir nuėjo sau. 26 Kai želmuo paūgėjo ir išplaukėjo, pasirodė ir raugės. 27 Šeimininko tarnai atėjo ir klausė: ‘Šeimininke, argi ne gerą sėklą pasėjai savo lauke? Iš kurgi atsirado raugių?’ 28 Jis atsakė: ‘Tai padarė mano priešas.’ Tarnai pasisiūlė: ‘Jei nori, mes eisime ir jas išravėsime.’ 29 Jis atsakė: ‘Ne, kad kartais, ravėdami rauges, neišrautumėte su jomis ir kviečių. 30 Palikite abejus augti iki pjūties. Pjūties metu aš pasakysiu pjovėjams: ‘Pirmiau išrinkite rauges ir suriškite į pėdelius sudeginti, o kviečius sukraukite į mano kluoną.’“

31 Jėzus pateikė jiems dar vieną palyginimą: „Su Dangaus Karalyste yra kaip su garstyčios grūdeliu, kurį žmogus ėmė ir pasėjo savo dirvoje. 32 Nors jis mažiausias iš visų sėklų, bet užaugęs esti didesnis už daržoves ir pavirsta medeliu; net padangių sparnuočiai atskrenda ir susisuka lizdus jo šakose.“ 33 Jis pasakė ir dar kitą palyginimą: „Su Dangaus Karalyste yra kaip su raugu, kurį moteris ėmė įmaišė trijuose saikuose miltų, ir nuo jo viskas įrūgo.“

34 Visa tai Jėzus kalbėjo minioms palyginimais, ir be palyginimų jis jiems nekalbėjo. 35 Išsipildė, kas buvo per pranašą pasakyta:

Aš atversiu savo burną palyginimais,
išpasakosiu nuo pasaulio sukūrimo paslėptus dalykus.
36 Paleidęs minias, Jėzus keliavo namo. Prie jo priėjo mokiniai ir prašė: „Išaiškink mums palyginimą apie rauges dirvoje.“ 37 Jis atsiliepė: „Sėjantysis gerą sėklą yra Žmogaus Sūnus. 38 Dirva – tai pasaulis. Gera sėkla – Karalystės vaikai, o raugės – piktojo vaikai. 39 Jas pasėjęs priešas – velnias. Pjūtis – tai pasaulio pabaiga, o pjovėjai – angelai. 40 Taigi kaip surenkamos ir sudeginamos raugės, taip bus ir pasaulio pabaigoje. 41 Žmogaus Sūnus išsiųs savo angelus, tie išrankios iš jo Karalystės visus papiktintojus bei nedorėlius 42 ir įmes juos į žioruojančią krosnį. Ten bus verksmas ir dantų griežimas. 43 Tuomet teisieji spindės kaip saulė savo Tėvo Karalystėje. Kas turi ausis, teklauso!“

 

Mąstymas

Prašyti kantrybės su savimi ir išminties, kovojant su blogiu

Pažadinsiu savyje gilų troškimą klausytis Jėzaus. Atsisėsiu arti Jo ir dėmesingai klausysiuosi palyginimo, kuriame Jis pasakoja apie mano gyvenimą. Jėzus du kartus pabrėžia, kad mano gyvenime pasėjo gerą sėklą!

*

Ar giliai viduje tikiu, kad manyje slypi gėrio grūdas, kad Dievas sukūrė mane gerą? Ar pajėgiu pastebėti savyje gerus prigimties bruožus bei gabumus? Išvardinsiu Jėzui visas prigimtines dovanas, kurias atrandu savyje. 

*

Jėzus įspėja mane, kad egzistuoja piktasis, kuris veikia su didele klasta, labiausiai tada, kai „užmiegu“. Ar tikiu piktojo egzistavimu? Ar yra manyje tokių gėrio grūdų, kurie yra užslopinti?

*

Jėzus pabrėžia, kad piktasis turi galią pasėti blogą sėklą, bet neturi tiesioginės galios naikinti manyje gerų sėklų. Dievas ir Jo malonė yra stipresni už didžiausią piktojo apgaulę. Pavesiu save Dievo Apvaizdai. Su pasitikėjimu Jo prašysiu, kad saugotų manyje gėrio sėklas ir rūpintųsi jų augimu.

*

„Palikite abejus augti iki pjūties“. Jėzus mokina mane kantrumo. Gėrio augimas vyksta iš lėto, žmogiško silpnumo apsuptyje. Veiksmingiausia kova su blogiu vyksta saugant  savyje gėrį. 

*

Palyginime apie garstyčios grūdelį ir raugą Jėzus primena man, kad tai, kas gera, dažniausiai auga nuolankiai ir nematomai. Ar nepasiduodu pagundai ieškoti pasisekimo „čia ir dabar“? 

*

Nuoširdžioje maldoje prašysiu Jėzaus kantrybės augime ir nuolankumo, grumiantis su silpnumu:

„Duok man kantrią ir išmintingą širdį kasdieniame augime!“.

 

 

 

www.clicktopray.org