Gruodžio 29 d.

Kalėdų penktoji diena

Lk 2, 22–35

Dienos paaukojimo malda

 

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, 

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

*

Melskimės, kad krikščionys, gyvenantys karų ar konfliktų zonose, ypač Artimuosiuose Rytuose, taptų taikos, susitaikymo ir vilties sėklomis. 

 

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

  

    

Dienos Evangelija

  

22 Pasibaigus Mozės Įstatymo nustatytoms apsivalymo dienoms, [Juozapas ir Marija] nunešė kūdikį į Jeruzalę paaukoti Viešpačiui, 23 – kaip parašyta Viešpaties Įstatyme: Kiekvienas pirmgimis berniukas bus pašvęstas Viešpačiui, – 24 ir duoti auką, kaip pasakyta Viešpaties Įstatyme: Porą purplelių arba du balandžiukus.

25 Jeruzalėje gyveno žmogus, vardu Simeonas. Jis buvo teisus ir dievobaimingas vyras, laukiantis Izraelio paguodos, ir Šventoji Dvasia buvo su juo. 26 Jam buvo Šventosios Dvasios apreikšta, kad jis nemirsiąs, kol pamatysiąs Viešpaties Mesiją. 27 Šventosios Dvasios paragintas, jis atėjo dabar į šventyklą. Įnešant gimdytojams kūdikį Jėzų, kad pasielgtų, kaip Įstatymas reikalauja, 28 Simeonas jį paėmė į rankas, šlovino Dievą ir sakė:

29 „Dabar gali, Valdove, kaip buvai žadėjęs,
leisti savo tarnui ramiai iškeliauti,
30 nes mano akys išvydo Tavo išgelbėjimą,
31 kurį tu prirengei visų tautų akivaizdoje:
32 šviesą pagonims apšviesti
ir tavosios Izraelio tautos garbę.“
33 Kūdikio tėvas ir motina stebėjosi tuo, kas buvo apie jį kalbama. 34 O Simeonas palaimino juos ir tarė motinai Marijai: „Štai šis skirtas daugelio Izraelyje nupuolimui ir atsikėlimui. Jis bus prieštaravimo ženklas, – 35 ir tavo pačios sielą pervers kalavijas, – kad būtų atskleistos daugelio širdžių mintys.“

 

Mąstymas

Prašyti Jėzų mylinčios širdies

Stebėsiu Mariją ir Juozapą, kurie atnešė į šventyklą Kūdikėlį Jėzų. Marija žino, kad paaukoja Dievui savo pirmą ir vienintelį Kūdikį. Ji supranta, jog negali Jo pasilikti sau. Ką ji galėjo tada jausti, būdama Motina? Pabandysiu pasikalbėti su Marija apie jos jausmus šventykloje.

*

Mąstysiu apie Mariją – „meilingąją Motiną“, kuri sugeba paaukoti Dievui tai, kas Jai  brangiausia. Ji nepasilieka vaikelio sau. Ar sugebu mylėti žmones jų nepavergdamas ir nepririšdamas prie savęs? Ar nemanipuliuoju kito žmogaus meile? Ar esu laisvas nuo netvarkingų prisirišimų prie žmonių ir daiktų?

*

Stebėsiu Simeoną ir Oną, kurie net iki senyvo amžiaus kantriai laukia Dievo pažadų išsipildymo. Po daugelio jų laukimo metų yra atlyginama už jų ištikimybę. Ką galiu pasakyti apie savo pasitikėjimą Dievu? Ar tikiu, kad Jis niekada nepavėluoja įvykdydamas savo pažadus? Ar nereikalauju, kad Dievas vykdytų mano norus? Ar neabejoju Jo ištikimybe?

*

Pabandysiu save įsivaizduoti Simeono vietoje. Paimsiu iš Marijos rankų mažytį Jėzų į savo glėbį. Taip pasistengsiu pabūti ilgesnį laiką. Ar lengva man įsivaizduoti save laikantį glėbyje Kūdikį Jėzų? Ką jaučiu tuo metu?

*

Ką galiu pasakyti apie savo santykius su Jėzumi? Ar ilgiuosi Jo? Ar ieškau artimo ryšio su Juo maldoje? Kas man labiausiai trukdo užmegzti artimą ryšį su Jėzumi?

*

Atiduosiu save, visą savo šeimą ir bendruomenę Šventajai Šeimai, kad mes stiprėtume ir augtume išmintimi, kad Dievo malonė visada būtų su mumis.

 

 

 

www.clicktopray.org