Rugsėjo 14 d.

Šventojo Kryžiaus išaukštinimas

Jn 3, 13–17

Dienos paaukojimo malda

 

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, 

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

*

Melskimės už tinkamą ir tvarų gyvybiškai svarbių vandens išteklių valdymą, kad visi turėtų lygias galimybes jai naudotis.

  

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

 

   

Dienos Evangelija

 

Jėzus pasakė Nikodemui:

13 „Niekas nėra pakilęs į dangų,
kaip tik Žmogaus Sūnus,
kuris nužengė iš dangaus.
14 Kaip Mozė dykumoje iškėlė žaltį,
taip turi būti iškeltas ir Žmogaus Sūnus, 15 kad kiekvienas, kuris jį tiki,
turėtų amžinąjį gyvenimą.“

16 – Dievas taip pamilo pasaulį,
jog atidavė savo viengimį Sūnų,
kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą.
17 Dievas gi nesiuntė savo Sūnaus į pasaulį, kad jis pasaulį pasmerktų,
bet kad pasaulis per jį būtų išgelbėtas.

 

Mąstymas

Prašyti gailesčio už savo nuodėmes ir malonės gyventi tiesoje

Pasistengsiu šią maldą atlikti prieš Nukryžiuotąjį  Jėzų. Jeigu tai man duotų didesnės dvasinės naudos, šią meditaciją galiu atlikti naktį. 

*

Bandysiu pajusti Jėzaus ir Nikodemo naktinio pokalbio nuotaiką. Nikodemo troškimas išsipildė: jis gali vienas pats asmeniškai susitikti su Mokytoju. Nuo mano troškimų gilumo priklauso mano susitikimo su Jėzumi gelmė. Ką galiu šiandien pasakyti apie savo troškimus?

*

„Kaip Mozė dykumoje iškėlė žaltį...“. Ant kryžiaus mirštantis Jėzus turi galią kasdien išgelbėti mano gyvybę. Jam reikalingas tik mano tikėjimas. Jėzus merdės „šalia mano gyvenimo“, jeigu nepastebėsiu ir su tikėjimu nepriimsiu Jo meilės. 

*

„Dievas taip pamilo pasaulį...“. Žvelgdamas į kryžių apmąstysiu kiekvieną šio sakinio žodį. Įsisąmoninsiu, kad ant kryžiaus kybo vienatinis Dievo Tėvo Sūnus. Jis miršta už mane. Aš esu Dievui „visas pasaulis“. Kaip ir kiekvienas žmogus, aš esu Jam vienintelis vaikas. 

*

Jėzus užtikrina mane, kad Tėvas nori ne mano pasmerkimo, bet išgelbėjimo. Aš pats save pasmerkiu, kai abejoju Jo gailestingąja meile. Kai nepakankamai tikiu Dievo meile ir gailestingumu, tai man sukelia vidinę neramybę, abejones, skatina atmesti save. Ar tikiu besąlygišku Dievo gerumu man? Ar nebijau Jo? Ar nepastebiu savyje polinkio kaltinti ir smerkti save?

*

Žvelgdamas į Nukryžiuotojo žaizdas, nuoširdžiai su Juo kalbėsiuosi apie savo širdies žaizdas. Paprašysiu Jėzaus, kad parodytų mano nuodėmes, kurios suteikia Jam didžiausią skausmą. Sužadinsiu gilų gailestį už savo nuodėmes.

Mąstymo pabaigoje sukalbėsiu 51 psalmę. 

 

 

 

www.clicktopray.org