III GAVĖNIOS SAVAITĖ

Šeštadienis

Lk 18, 9–14

Dienos paaukojimo malda

 

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, 

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

*

Melskimės, kad tautos siektų veiksmingo nusiginklavimo, ypač branduolinio, ir kad pasaulio lyderiai pasirinktų ne smurto, o dialogo ir diplomatijos kelią.

 

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

    

  

Dienos Evangelija

 

9 Kai kuriems žmonėms, kurie pasitikėjo savo teisumu, o kitus niekino, Jėzus pasakė palyginimą: 10 „Du žmonės atėjo į šventyklą melstis. Vienas buvo fariziejus, o kitas muitininkas. 11 Fariziejus atsistojęs taip sau vienas meldėsi: ‘Dėkoju tau, Dieve, kad nesu toks, kaip kiti žmonės – plėšikai, sukčiai, svetimautojai – arba kaip šis va muitininkas. 12 Aš pasninkauju du kartus per savaitę, atiduodu dešimtinę iš visko, ką įsigyju’. 13 O muitininkas stovėjo atokiai ir nedrįso nė akių pakelti į dangų, tik mušėsi į krūtinę, maldaudamas: ‘Dieve, būk gailestingas man nusidėjėliui!’ 14 Sakau jums: šitas nuėjo į namus nuteisintas, ne anas. Kiekvienas, kuris save aukština, bus pažemintas, o kuris save žemina, bus išaukštintas.“

 

Mąstymas

Prašyti tikro nuolankumo ir išgydymo iš puikybės

Jėzus trokšta paliesti širdis tų, kurie įsitikinę savo teisumu bei smerkia kitus. Šiuo pasakojimu Jis kviečia juos pakeisti savo laikyseną. Atidžiai stebėsiu pasakojimo veikėjus ir stengsiuosi atrasti savyje tas savybes, kurias matau jų elgesyje. 

*

Fariziejaus laikysena. Ji atspindi tik tariamą dialogą su Dievu. Fariziejus kalbasi pats su savimi. Jis yra užsidaręs, nenori  klausytis, ieško tik savo elgesio patvirtinimo. Tai reiškia, kad jis gyvena mele. Pasipūtimas neleidžia jam pažinti ir pripažinti savo silpnybių. Kad liktų įsitikinęs savo „teisumu“, jis šlovina pats save ir niekina kitus.

*

Muitininko laikysena. Jis giliai širdyje jaučia savo nuodėmingumą ir net nesistengia pasiteisinti prieš Dievą. Muitininkas neieško sau švelninančių aplinkybių. Priešingai, jis atpažįsta ir išpažįsta savo nuodėmingumą, atiduoda jį Dievui ir nemeluoja pats sau. 

*

Stovėdamas priešais Jėzų, pažvelgsiu į save. Ar nematau savyje per didelio pasitikėjimo savimi ir melo apraiškų? Pažiūrėsiu į savo santykius su kitais, ypač  su artimaisiais. Ar neatrandu savyje poreikio pabrėžti vien tik savo „teisumą“, nepaisyti kitų? Jeigu taip, vieną po kito įvardinsiu Jėzui savo trūkumus.

*

Pripažinsiu Jėzui  savo netinkamą elgesį ir atiduosiu Jam savo silpnybes, kurios labiausiai man daro gėdą. Karštai prašysiu nuoširdaus nuolankumo ir paprastumo:

„Jėzau, pagydyk mane iš tuščio pasipūtimo, puikybės ir padaryk mano širdį paprastą ir nuolankią“.

 

 

 

www.clicktopray.org