Kasdienapmastau.lt

EILINIS LAIKAS · XX SAVAITĖ

Šeštadienis

Mt 23, 1–12

Dienos paaukojimo malda

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį –

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis,

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

Melskimės, kad didžiuosiuose miestuose, kuriems dažnai būdingas žmonių anonimiškumas ir vienatvė, sugebėtume rasti naujų Evangelijos skelbimo formų ir kūrybingų kelių bendruomenėms kurti.

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

Dienos Evangelija

¹ Anuomet Jėzus kreipėsi į minią ir į savo mokinius: ² „Į Mozės krasę atsisėdo Rašto aiškintojai ir fariziejai. ³ Todėl visa, ką jie liepia, darykite ir laikykitės, tačiau nesielkite, kaip jie elgiasi, nes jie kalba, bet nedaro. ⁴ Jie riša sunkias, nepakeliamas naštas ir krauna žmonėms ant pečių, o patys nenori jų nė pirštu pajudinti. ⁵ Jie viską daro, kad būtų žmonių matomi. Jie pasiplatina maldos diržus ir pasididina apsiaustų spurgus. ⁶ Jie mėgsta pirmąsias vietas pokyliuose bei pirmuosius krėslus sinagogose, ⁷ mėgsta sveikinimus aikštėse ir trokšta, kad žmonės vadintų juos ‘rabi’.

⁸ O jūs nesivadinkite ‘rabi’, nes turite vienintelį Mokytoją, o jūs visi esate broliai. ⁹ Ir nė vieno iš savųjų nevadinkite tėvu, nes turite vienintelį Tėvą danguje. ¹⁰ Taip pat nesivadinkite mokytojais, nes jūsų vienintelis Mokytojas yra Kristus. ¹¹ Kas iš jūsų didesnis, tebūnie jums tarnas. ¹² Nes kas save aukština, bus pažemintas, o kas save žemina, bus išaukštintas.“

Mąstymas

Prašyti širdies išlaisvinimo iš tinginystės ir tuščios garbės vaikymosi

Atkreipsiu dėmesį, su kokiu griežtumu ir tiesumu Jėzus demaskuoja fariziejų ir Rašto aiškintojų laikyseną. Jėzaus žodžiuose slepiasi gilus skausmas. Jis kenčia, matydamas nerangias ir užkietėjusias sąžines tų žmonių, kurie yra atsakingi už tautos religinį sąmoningumą.

Sąžinės jautrumas apsprendžia žmogaus savivoką, mąstyseną ir elgseną. Ką galiu pasakyti apie dabartinę savo sąžinės būseną? Kokiais žodžiais į mane kreiptųsi šiandien Jėzus, žvelgdamas į mano sąžinę?

Fariziejų ir Rašto aiškintojų tragedijos priežastis yra tai, kad nors jie tobulai žinojo Įstatymą ir skrupulingai jo laikėsi, jų širdys liko negyvos ir neatsivertusios. Jie daug reikalaudavo iš kitų, bet nesugebėjo pareikalauti iš savęs. Geri darbai jiems tarnavo vien dėl jų pačių tuščios garbės.

Ar aš moku pareikalauti iš savęs? Ar sugebu pasipriešinti tuštybei ir pretenzingumui? Ar nėra manyje polinkio didžiuotis prieš kitus? Ar nesu priklausomas nuo žmonių pagyrimų bei nuomonių?

Pažvelgsiu giliau į savo užsiėmimus bei tarnystes. Išvardinsiu Dievui savo svarbiausias pareigas. Žvelgdamas į kiekvieną iš eilės, paklausiu savęs, ko ieškau savo pareigų atlikime: Dievo garbės ar žmogiško įvertinimo?

Jėzus ragina mane išlaikyti ir ugdyti savyje nuolankumo ir atsidavusios tarnystės laikyseną. Kas mano kasdienėje tarnystėje reikalauja didžiausio nusižeminimo? Kas mane labiausiai žemina? Ar yra manyje prieštaravimo ir nenoro priimti tokias situacijas? Nuoširdžiai apie tai pasikalbėsiu su Jėzumi.

Pakviesiu Jį į tą gyvenimo situaciją, kuri reikalauja iš manęs daugiausia nusižeminimo ir romumo.