Eilinis laikas. XXXII savaitė

Penktadienis

Lk 17, 26–37

Dienos paaukojimo malda

 

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, 

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

*

Melskimės už tinkamą turto naudojimą, nepasiduodant egoizmo pagundai, kad jis visada tarnautų bendrajam gėriui ir solidarumui su tais, kurie gyvena nepritekliuje.   

 

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

   

   

Dienos Evangelija

 

Jėzus kalbėjo savo mokiniams:

26 „Kaip yra buvę Nojaus laikais, taip bus ir Žmogaus Sūnaus dienomis. 27 Žmonės valgė, gėrė, vedė, tekėjo, kol atėjo diena, kai Nojus įlipo į laivą. Tuomet ištiko tvanas ir visus sunaikino. 28 Ar ne taip dėjosi ir Loto laikais? Žmonės valgė ir gėrė, pirko ir pardavinėjo, sodino ir statėsi. 29 O tą dieną, kada Lotas paliko Sodomą, iš dangaus ėmė kristi ugnis su siera ir visus sunaikino. 30 Šitaip bus ir tą dieną, kai apsireikš Žmogaus Sūnus.

31 Kas tą dieną bus ant stogo, o jo daiktai viduj, tenelipa žemyn jų pasiimti, o kas laukuose, tenegrįžta namo. 32 Prisiminkite Loto žmoną! 33 Kas stengsis išsaugoti savo gyvybę, tas ją pražudys, o kas ją pražudys, tas ją atgaivins.

34 Sakau jums: tą naktį dviese miegos vienoje lovoje, ir vienas bus paimtas, o kitas paliktas. 35 Dvi mals drauge, ir viena bus paimta, o kita palikta.“ (36) 37 Tada jie atsiliepė: „O kurgi, Viešpatie?“ Jis atsakė: „Kur bus lavonų, ten sulėks ir maitvanagiai.“

 

Mąstymas

Prašyti gilaus džiaugsmo dėl gyvenimo ir dėl būsimo Jėzaus atėjimo

Esu kviečiamas gilintis į Žodį apie antrąjį Jėzaus atėjimą. Pradėdamas meditaciją, paprašysiu Jo, kad pažadintų mano širdį ilgėtis Jo galutinio atėjimo.

*

Jėzus pabrėžtinai kartoja, kad Jo atėjimas bus tokią dieną, kuri bus įprasta diena, kaip bet kuri kita, kuomet žmonės bus užsiėmę kasdienybe, kaip ir Nojaus ar Loto dienomis. Svarbiausias gyvenimo klausimas nėra „kada Viešpats ateis?“, bet „kaip gyvenu čia ir dabar?“

*

Paklausiu savęs apie savo kasdienį gyvenimą. Ar tai yra man susitikimo su Dievu ir žmonėmis erdvė? Ar manyje yra ramybė, ar pasimetimas, pastovumas ar bėgimas? Ar man norisi gyventi? 

*

Įsisąmoninsiu, kad Jėzus ateina pas mane kasdieną.  Kiekvieną kartą ateina pas mane „paskutinį kartą“ tuo vieninteliu ir nepakartojamu būdu. „Šiandien“ ateina pas mane taip, kaip man to reikia „dabar“. Kiekvienas Jo atėjimas, man yra neįkainojamas. 

*

Antrasis Jėzaus atėjimas bus netikėtas. Turiu taip gyventi savąjį gyvenimą, kad būčiau pasiruošęs kiekvieną akimirką jį „prarasti“ – atiduoti Jam. Jeigu bet kuria kaina stengsiuosi gyvenimą išsaugoti sau, tada pražudysiu save ir prarasiu Jėzų.

*

Ką galiu pasakyti apie savo laisvę atžvilgiu to, ką labiausiai myliu? Ar pajėgčiau bet kurią akimirką atiduoti tai Jėzui? Ar yra mano gyvenime prisirišimų, kurie verčia mane užmiršti Jėzų ir amžinybę?

*

Mąstysiu, kad kiekvienu momentu, kiekvienoje vietoje galiu būti „paimtas“.  Kokį sielos judesį man sukelia mintis, kad „čia ir dabar“ turėčiau galutinai stoti priešais Jėzų? Karštai melsiuosi:

„Jėzau, išmokyk mane kiekvieną akimirksnį gyventi taip, tarsi jis būtų paskutinis šioje žemėje!“

 

 

www.clicktopray.org