XXVII EILINIS SEKMADIENIS

Mt 21, 33–43

Dienos paaukojimo malda

 

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, 

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

*

Melskimės, kad pastoracija psichikos sveikatos srityje būtų integruota visoje Bažnyčioje ir padėtų įveikti psichikos sutrikimų turinčių žmonių stigmatizavimą bei diskriminaciją.

   

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

   

   

Dienos Evangelija

 

Jėzus kalbėjo aukštiesiems kunigams ir tautos seniūnams: 33 „Pasiklausykite kito palyginimo. Buvo šeimininkas, kuris įveisė vynuogyną, sumūrijo aptvarą, įrengė spaustuvą, pastatė bokštą, išnuomojo vynininkams 34 ir iškeliavo į svetimą šalį. Atėjus vaisių metui, jis siuntė tarnus pas vynininkus atsiimti savosios vaisių dalies. 35 Bet vynininkai, nutvėrę jo tarnus, vieną primušė, antrą nužudė, o trečią užmušė akmenimis. 36 Jis vėl siuntė tarnų, daugiau negu pirma. Bet vynininkai ir su šitais pasielgė kaip su anais. 37 Galop jis išsiuntė pas juos savo sūnų, manydamas: ‘Jie drovėsis mano sūnaus.’ 38 Tačiau vynininkai, išvydę sūnų, ėmė kalbėtis: ‘Tai įpėdinis! Eime, užmuškime jį ir turėsime palikimą.’ 39 Nutvėrę jie išmetė jį iš vynuogyno ir užmušė. 40 Tad ką gi atvykęs vynuogyno šeimininkas padarys su tais vynininkais?“ 41 Jie atsakė: „Jis žiauriai nužudys piktadarius ir išnuomos vynuogyną kitiems vynininkams, kurie, atėjus metui, atiduos vaisių.“ 42 Tuomet Jėzus tarė: „Ar niekada nesate skaitę Raštuose:

Akmuo, kurį statytojai atmetė,
tapo kertiniu akmeniu.
Tai Viešpaties padaryta
ir mūsų akims tai nuostabą kelia.
43 Todėl sakau jums: Dievo Karalystė bus iš jūsų atimta ir atiduota tautai, kuri duos vaisių.“

 

Mąstymas

Prašyti malonės prisiimti atsakomybę už savo pašaukimą

Pasakojime apie vynuogyną Jėzus kalba apie mano gyvenimo pašaukimą. Žvelgsiu į šeimininko darbą, kaip jis rūpestingai užveisia vynuogyną. Jis pasirūpina viskuo, kas reikalinga, kad užaugtų derlius. 

*

Ar tikiu, kad išėjau iš Dievo rankų, kuris davė man viską, kad galėčiau gyventi pagal savo pašaukimą? Ar myliu save ir savo pašaukimą?

*

„Išnuomojo vynuogyną vynininkams...“.  Jėzus primena man, kad gyvenimas ir jo turtai nėra mano nuosavybė. Jis yra Dievo dovana ir jam priklauso. Ar kiekvieną dieną atiduodu Dievui savo sugebėjimus? Ar nesielgiu su jais, kaip su „asmenine nuosavybe“? Ką dažniausiai „pasisavinu“? Ko negaliu Dievui atiduoti?

*

Vynininkų istorija įspėja mane, kad pirmoji neištikimybė pašaukime veda į dar didesnius nuopuolius ir nusikaltimus, net iki visiško tvarkos sugriovimo ir neriboto įžūlumo. Kokias neištikimybes mano pašaukimo kelyje labiausiai man prikaišioja sąžinė?

*

Dievas nubaudžia neištikimus vynininkus. Ar neslopinu savyje Dievo balso, kuris klausia apie mano pašaukimo vaisius? Ar nežudau savyje Jo įkvėpimų, raginančių daryti kai ką daugiau?

*

Pažvelgsiu į savo dabartinį uolumą pašaukime ir palyginsiu jį su pradiniu uolumu. Ar mano uolumas augo ar mažėjo?

*

Sustosiu ilgiau prie tiesos, kad Jėzus yra „kertinis“ mano pašaukimo  akmuo. Ar Jo neatmetu? Sąžiningai pasikalbėsiu su Juo apie savo silpnąsias puses, abejones pašaukimo kelyje. Širdyje kartosiu:

„Tu esi mano vienintelė atrama“.

 

 

www.clicktopray.org