EILINIS LAIKAS · XIV SAVAITĖ

Antradienis

Mt 9, 32–38

Dienos paaukojimo malda

 

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, 

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

*

Melskimės, kad žmogaus gyvybė būtų gerbiama ir ginama kiekviename jos egzistencijos tarpsnyje, pripažįstant ją Dievo dovana.

  

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

   

   

Dienos Evangelija

 

32 [Jėzui] atvedė demono apsėstą nebylį. 33 Išvarius demoną, nebylys prakalbo. Minios stebėjosi ir sakė: „Dar niekad Izraelyje nėra buvę tokių dalykų.“ 34 O fariziejai kalbėjo: „Jis išvaro demonus su jų valdovo galia.“

35 Jėzus ėjo per visus miestus ir kaimus, mokydamas sinagogose, skelbdamas Karalystės Evangeliją ir gydydamas visokias ligas bei negales. 36 Matydamas minias, jis gailėjosi žmonių, nes jie buvo suvargę ir apleisti lyg avys be piemens. 37 Tuomet jis tarė mokiniams: „Pjūtis didelė, o darbininkų maža. 38 Melskite pjūties šeimininką, kad atsiųstų darbininkų į savo pjūtį.“

Mąstymas

Prašyti gilaus pasitikėjimo ir meilės Jėzui, kuris rūpinasi mano gyvenimu

Įsiliesiu į minią, kuri stebi Jėzų tą akimirką, kai Jis išvaro piktąją dvasią iš apsėsto nebylio. Netikėtai žmonės išgirsta, kaip nebylys prabyla. Atkreipsiu dėmesį į nustebusios minios sujudimą. Įsiklausysiu į nuostabos kupinus žmonių šūksnius. 

*

Kokie jausmai kyla manyje šios scenos akivaizdoje? Ar atsimenu savo širdyje kokius nors gyvenimo įvykius, kuriuose aiškiai pamačiau stebuklingą Jėzaus veikimą ir jis mane nustebino? Su Jėzumi grįšiu prie tų momentų.

*

Atkreipsiu dėmesį į laikyseną fariziejų, kurie, susirūpinę dėl padaryto stebuklo ir minios reakcijos, atakuoja Jėzų. Pamatysiu jų šaltus, abejojančius veidus. Jie nepajėgia patikėti Jėzumi, todėl griebiasi netgi beprotiško kaltinimo. 

*

Atsistosiu arti fariziejų. Kokios mintys, jausmai bunda manyje, kuomet stebiu jų elgesį bei girdžiu kaltinimo žodžius? Įsijausiu į jų pasipriešinimą. Ar tai primena man kokias nors situacijas ir poelgius iš mano gyvenimo? Pasakysiu apie tai Jėzui. 

*

Būsiu arti Jėzaus, kuris eina per kaimus bei miestus ir moko. Matysiu minias, kurios iš visur veržiasi prie Jo. Išvysiu džiaugsmą žmonių veiduose. Daugelis patiria stebuklingą išgijimą ir išlaisvinimą iš negalių.

*

Jėzus mokė ir gydė visokias ligas bei negalias. Kaip ilgai jau žingsniuoju paskui Jėzų? Ar tikiu, kad gyvenu arti To, kuris viską gali? Kokia dabar yra mano didžiausia negalia? Ar išsipasakojau apie ją Jėzui?

*

Jėzus rūpinasi manimi iki gelmių. Su meile žvelgsiu į Jo rūpestingą veidą. Prisiglausiu prie Jo širdies, kartodamas:

„Jėzau, gydyk mane savo meile!“

 

 

www.clicktopray.org