EILINIS LAIKAS · XX SAVAITĖ

Ketvirtadienis

Mt 22, 1–14

Dienos paaukojimo malda

 

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, 

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

*

Melskimės, kad didžiuosiuose miestuose, kuriems dažnai būdingas žmonių anonimiškumas ir vienatvė, sugebėtume rasti naujų Evangelijos skelbimo formų ir kūrybingų kelių bendruomenėms kurti.

 

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

   

   

Dienos Evangelija

   

1 Jėzus vėl ėmė kalbėti palyginimais:
2 „Su Dangaus Karalyste yra panašiai kaip su karaliumi, kuris kėlė savo sūnui vestuves. 3 Jis išsiuntė tarnus šaukti pakviestųjų į vestuvių pokylį, bet tie nepanorėjo eiti. 4 Tuomet jis vėl siuntė kitus tarnus, liepdamas: ‘Sakykite pakviestiesiems: Štai aš surengiau pokylį, mano jaučiai ir penimi veršiai papjauti, ir viskas surengta. Ateikite į vestuves!’ 5 Tačiau kviečiamieji to nepaisė ir nuėjo kas sau: vienas lauko arti, kitas prekiauti, 6 o kiti tarnus nutvėrę išniekino ir užmušė. 7 Tuomet karalius užsirūstino ir, nusiuntęs kariuomenę, sunaikino anuos žmogžudžius ir padegė jų miestą. 8 Galop jis tarė tarnams: ‘Vestuvės, tiesa, surengtos, bet pakviestieji nebuvo verti. 9 Todėl eikite į kryžkeles ir, ką tik rasite, kvieskite į vestuves’. 10 Tie tarnai išėjo į kelius ir surinko visus, ką tik sutiko, blogus ir gerus. Vestuvių menė buvo pilna sėdinčių už stalo. 11 Karalius atėjo pasižiūrėti svečių ir pamatė ten žmogų, neapsirengusį vestuvių drabužiu. 12 Jis tarė jam: Bičiuli, kaip čia įėjai, neturėdamas vestuvių drabužio?’ Tasai tylėjo. 13 Tuomet karalius paliepė tarnams: ‘Suriškite jam rankas ir kojas ir išmeskite jį laukan į tamsybes. Ten bus verksmas ir dantų griežimas’. 14 Nes daug pašauktų, bet maža išrinktų.“

 

Mąstymas

Prašyti gilios patirties, kad Jėzus mane išsirinko ir pamilo

Su meile ir dėmesiu klausysiuosi Jėzaus, kuris pasakoja  man apie puotą Jo karalystėje. Jis labai trokšta, kad kada nors galėčiau su Juo kartu atsisėsti už vieno stalo Tėvo karalystėje. Ar dabartiniuose mano troškimuose yra kokia mintis apie amžinybę? 

*

Atkreipsiu dėmesį į Karaliaus laikyseną: jis du kartus kviečia pakviestuosius į puotą, pranešdamas, kad viskas rūpestingai paruošta, ir laukia jų. Ar tikiu, kad Jėzus nuolat apie mane galvoja, kad laukia manęs, kad trokšta kartu su manimi amžinybėje puotauti? 

*

Stipriam, du kartus pakartojamam karaliaus kvietimui visiškai priešingas didelis nenoras iš pakviestųjų pusės. Jie yra užsiėmę savimi. Laukai ir pirkiniai atrodo tokie banalūs dalykai, lyginant su karaliaus dosnumu. Dar didesnis kontrastas kantriai karaliaus meilei yra jo tarnų užmušimas.

*

Paklausiu save apie kasdienius savo reikalus. Ar esu laisvas? Ar jie nenustelbia mano dvasinių troškimų? Kaip atsiliepiu į vidinius įkvėpimus? Ar jų neužspaudžiu, neslopinu pasinerdamas į darbą, malonumus? 

*

Kontempliuosiu karaliaus kantrybę ir meilę. Jo pyktis neužveria amžinybės vartų kitiems. Jis dar labiau ieško tų, kurie pasinaudos jo kvietimu. 

*

Atkreipsiu dėmesį į karalių, kuris ateina pažiūrėti savo svečių. Jis pastebi žmogų, kuris tinkamai nepasiruošęs puotai. Įsisąmoninsiu, kad Jėzus kasdien žvelgia į mane. Jis kiaurai mane permato ir žino visą tiesą apie mane. Kokius jausmus sukelia manyje ta tiesa? 

*

Pasakojime Jėzus kalba apie karaliaus pyktį ir jo griežtumą. Meilė yra kantri, bet ir reikli. Atiduosiu į Jėzaus rankas savo gyvenimo pasirinkimus ir pašaukimą ir prašysiu Jo:

„Išmokyk mane ryžtingai atsiliepti į Tavo meilę“.

 

  

www.clicktopray.org