Eilinis laikas. XXVIII savaitė

Ketvirtadienis

Lk 11, 47–54

 

Dienos paaukojimo malda

 

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, 

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

*

Melskimės, kad pastoracija psichikos sveikatos srityje būtų integruota visoje Bažnyčioje ir padėtų įveikti psichikos sutrikimų turinčių žmonių stigmatizavimą bei diskriminaciją.

   

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

   

   

Dienos Evangelija

 

Jėzus kalbėjo:
47 „Vargas jums! Jūs statote pranašams paminklus, o jūsų tėvai juos žudė! 48 Taigi jūs liudijate ir pritariate savo tėvų darbams. Jie žudė, o jūs statote paminklus.
49 Štai kodėl Dievo Išmintis yra pasakiusi: ‘Aš siųsiu pas juos pranašų ir apaštalų, o jie vienus žudys, kitus persekios, 50 kad iš šios kartos būtų pareikalauta visų pranašų kraujo, išlieto nuo pasaulio sukūrimo, 51 pradedant Abelio krauju iki kraujo Zacharijo, kuris buvo nužudytas tarp aukuro ir šventyklos’. Taip! Aš sakau, jog bus pareikalauta jo iš šios kartos.

52 Vargas jums, Įstatymo mokytojai! Jūs pasisavinote pažinimo raktą, bet patys nėjote ir norintiems įeiti kliudėte.“

53 Jam iš ten išėjus, Rašto aiškintojai bei fariziejai pradėjo smarkiai jį pulti ir visaip kamantinėti, 54 tykodami ką nors pagauti iš jo lūpų.

 

Mąstymas

Prašyti nuolankios ir atviros širdies, priimant sunkią tiesą

Su užsidegimu šauksiuosi Šventosios Dvasios šviesos ir jėgos, kad atvertų mane Jėzaus žodžiams, kad su ryžtingumu juos priimčiau ir kad Jo žodis teistų mano širdį ir mano sąžinę.

*

Atsistosiu arti Jėzaus, pamatysiu Jo skvarbų ir susirūpinusį žvilgsnį, išgirsiu jo griežtus ir pilnus galios žodžius: „Vargas jums…“. Jėzaus žodžiai yra kaip „kūjis“, kuris trupina užkietėjusios širdies akmenį. 

*

Jėzus priekaištauja tiems, kurie užmušinėja pranašus ir tiems, kurie žiūri bei pritaria nusikaltimams. Jis primena, kad kiekviena skriauda kada nors bus teisingai įvertinta. Jėzus yra istorijos Viešpats ir niekas negali išvengti Jo kontrolės.

*

Grįšiu su Jėzumi prie savo gyvenimo istorijos. Sustosiu su Juo prie asmenų, vietų, įvykių, kuriuose patyriau skriaudą arba skriaudžiau kitus. Prašysiu Jo malonės  išgydyti žaizdas, kurias gavau arba kurias padariau kitiems.

*

Įsisąmoninsiu, kokia didelė dovana man yra tikėjimas. Tai man raktas į Dievo pažinimą, į maldą, į pasitikėjimą Dievu, į sunkių patirčių pakėlimą. Šlovinsiu Dievą už tikėjimo dovaną ir prašysiu Jo: „Padaryk, kad dar stipriau tikėčiau!“

*

Jėzus įspėja mane dėl Dievo pažinimo patirties iššvaistymo veltui. Jei nesirūpinu tikėjimo augimu, veltui švaistomas ne tik mano paties gyvenimas, bet taip pat ir tų, kurie mano tikėjimo dėka galėtų priartėti prie Dievo. Ką galiu pasakyti apie savo tikėjimo liudijimą?

*

Įstatymo mokytojai Rašte nepriėmė sunkių Jėzaus žodžių. Jie užsirūstino ant Jo ir norėjo pašalinti Jį iš savo gyvenimo. Melsiuosi, kad Jėzus apsaugotų mane nuo užsikietinimo. Šiandien kartosiu:

„Jėzau, duok man nuolankią širdį, atvirą Tavo žodžiui“.

 

 

www.clicktopray.org