II SEKMADIENIS PO KALĖDŲ

Jn 1, 1–18

Dienos paaukojimo malda

 

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, 

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

  

Melskimės, kad malda su Dievo Žodžiu būtų gyvenimo maistas bei vilties šaltinis mūsų bendruomenėse ir padėtų mums kurti broliškesnę ir labiau misijinę Bažnyčią.

 

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

 

      

Dienos Evangelija

 

1 Pradžioje buvo Žodis.
Tas Žodis buvo pas Dievą,
ir Žodis buvo Dievas.
2 Jis pradžioje buvo pas Dievą.
3 Visa per jį atsirado,
ir be jo neatsirado nieko, kas tik yra atsiradę.
4 Jame buvo gyvybė,
ir ta gyvybė buvo žmonių šviesa.
5 Šviesa spindi tamsoje, ir tamsa jos neužgožė.
6 Buvo Dievo siųstas žmogus, vardu Jonas.
7 Jis atėjo kaip liudytojas, kad paliudytų šviesą
ir kad visi per jį įtikėtų.
8 Jis pats nebuvo šviesa,
bet turėjo liudyti apie šviesą.
9 Buvo tikroji šviesa,
kuri apšviečia kiekvieną žmogų, ir ji atėjo į šį pasaulį. 

10 Jis buvo pasaulyje,
ir pasaulis per jį atsiradęs, bet pasaulis jo nepažino.
11 Pas savuosius atėjo, o savieji jo nepriėmė.
12 Visiems, kurie jį priėmė,

jis davė galią tapti Dievo vaikais –

tiems, kurie tiki jo vardą,

13 kurie ne iš kraujo
ir ne iš kūno norų, ir ne iš vyro norų,

bet iš Dievo užgimę.

14 Tas Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų;
mes regėjome jo šlovę –
šlovę Tėvo viengimio Sūnaus, pilno malonės ir tiesos. 

15 Jonas apie jį liudija ir šaukia:
„Čia tasai, apie kurį aš kalbėjau;
tas, kuris paskui mane ateis,
pirmiau už mane yra buvęs,
nes jis už mane pirmesnis.“
16 Tikrai, iš jo pilnatvės visi mes esame gavę
malonę po malonės.
17 Kaip Įstatymas duotas per Mozę, taip tiesa ir malonė atėjo per Jėzų Kristų.
18 Dievo niekas niekada nėra matęs,
tiktai viengimis Sūnus – Dievas,
Tėvo prieglobstyje esantis, mums jį atskleidė.

Mąstymas

Prašyti džiaugsmo, kylančio iš Jėzaus buvimo mano gyvenime

Jonas jau pirmose savo Evangelijos eilutėse pareiškia, kad Jėzus, ateinantis dėl manęs į šį pasaulį, yra tas pats Žodis, kuris sukūrė ir palaiko pasaulį dėl manęs. Tas Žodis nuolat veda mano gyvenimą iš chaoso ir palaiko mano gyvybę. Ar tikiu tuo?

*

„Jame buvo gyvybė“. Įsisąmoninsiu, kad kiekvieną kartą, kai su tikėjimu priimu Žodį, leidžiu Dievui gimti mano gyvenime. Ar ilgiuosi Žodžio? Ką galiu pasakyti apie savo troškimą priimti Žodį?

*

Dievo žodis yra šviesa. Nėra mano širdyje tokios tamsos, kurios Jis nenugalėtų. Surasiu Biblijoje žodžius, kurie mano gyvenimui suteikė ypatingos šviesos ir įkvėpimų.

*

„Buvo Dievo siųstas žmogus“. Prisiminsiu savo širdyje tuos žmones, kurie mano gyvenime didžiausių sumišimų, tamsos ir krizių metu padėjo man iš naujo pamilti gyvenimą ir surasti jo prasmę. Kas jie tokie?

*

Jėzus atėjo į pasaulį, bet pasaulis Jo nepažino. Jis atėjo pas savuosius, bet savieji jo nepriėmė. Į savo privatų gyvenimą mes įsileidžiame tik tuos, kuriuos mylime. Ką galiu pasakyti apie savo asmeninį ryšį su Jėzumi?

*

„Mes regėjome Jo šlovę“. Prisiartinsiu prie Jėzaus, kuris tapo Kūdikėliu. Mąstysiu apie Jo silpnumą, trapumą ir švelnumą. Paimsiu mažą Jėzų į glėbį ir priglausiu prie savęs.

*

„Visiems, kurie Jį priėmė, Jis davė galią“. Žodis, kuris sukūrė pasaulį, negali įeiti į mano gyvenimą be mano leidimo. Pakviesiu Jėzų naujai į savo gyvenimą.

Paprašysiu Marijos, kad saugotų manyje meilę Jėzui – Žodžiui, kuriame slypi Gyvenimas.

 

 

 www.clicktopray.org