Gruodžio 31 d.

Kalėdų septintoji diena

Jn 1, 1–18

Dienos paaukojimo malda

 

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, 

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

*

Melskimės, kad krikščionys, gyvenantys karų ar konfliktų zonose, ypač Artimuosiuose Rytuose, taptų taikos, susitaikymo ir vilties sėklomis. 

 

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

  

   

Dienos Evangelija

 

1 Pradžioje buvo Žodis.
Tas Žodis buvo pas Dievą,
ir Žodis buvo Dievas.
2 Jis pradžioje buvo pas Dievą.
3 Visa per jį atsirado,
ir be jo neatsirado nieko, kas tik yra atsiradę.
4 Jame buvo gyvybė,
ir ta gyvybė buvo žmonių šviesa.
5 Šviesa spindi tamsoje, ir tamsa jos neužgožė.
6 Buvo Dievo siųstas žmogus, vardu Jonas.
7 Jis atėjo kaip liudytojas, kad paliudytų šviesą
ir kad visi per jį įtikėtų.
8 Jis pats nebuvo šviesa,
bet turėjo liudyti apie šviesą.
9 Buvo tikroji šviesa,
kuri apšviečia kiekvieną žmogų, ir ji atėjo į šį pasaulį.

10 Jis buvo pasaulyje,
ir pasaulis per jį atsiradęs, bet pasaulis jo nepažino.
11 Pas savuosius atėjo, o savieji jo nepriėmė.
12 Visiems, kurie jį priėmė, jis davė galią tapti Dievo vaikais – tiems, kurie tiki jo vardą,

13 kurie ne iš kraujo
ir ne iš kūno norų, ir ne iš vyro norų, bet iš Dievo užgimę.

14 Tas Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų;
mes regėjome jo šlovę –
šlovę Tėvo viengimio Sūnaus, pilno malonės ir tiesos.

15 Jonas apie jį liudija ir šaukia:
„Čia tasai, apie kurį aš kalbėjau;
tas, kuris paskui mane ateis,
pirmiau už mane yra buvęs,
nes jis už mane pirmesnis.“
16 Tikrai, iš jo pilnatvės visi mes esame gavę
malonę po malonės.
17 Kaip Įstatymas duotas per Mozę, taip tiesa ir malonė atėjo per Jėzų Kristų.
18 Dievo niekas niekada nėra matęs,
tiktai viengimis Sūnus – Dievas,
Tėvo prieglobstyje esantis, mums jį atskleidė.

 

Mąstymas

Prašyti tokios širdies, kuri galėtų priimti Dievo Žodį ir klausyti Jo

Sužadinsiu savyje norą atlikti šią meditaciją su apaštalu Jonu šlovinimo dvasioje. Džiaugsiuosi tiesa, kad Dievo Žodis nori su visa savo galia ateiti į mano mintis, troškimus ir planus. Kiekvieną kartą, kai atsiverčiu Šventąjį Raštą, galiu būti tikras, kad Dievas duoda man savo Žodį.

*

„Pradžioje buvo Žodis“. Taip Dievas ištarė ir mano vardą, kad gyvenčiau. Ar tikiu, kad kiekvienos dienos pradžioje Jis su meile ištaria mano vardą? Ar leidžiu Dievui, kad Jo Žodis būtų kiekvieno mano sumanymo, sprendimo ir darbo pradžia?

*

Jo Žodyje yra mano gyvybė. Jis yra šviesa, kuri sugeba išvesti mane iš bet kokios tamsumos. Ar tikiu Žodžio galia? Ar tikrai ieškau Jame šviesos ir tiesos savo gyvenimui?

*

Dievas kasdien man siunčia savo Žodį. Ar stengiuosi pažinti Jį maldoje? Ar skiriu laiko Dievo žodžio meditacijai? Ar jaučiu nuoširdų troškimą priimti Jo tiesą, nors kartais ji būna sunki ir skaudi?

*

Dievo žodis yra veiksmingas. Jis tampa kūnu mano kasdienybėje, kada tik Jį priimu ir stengiuosi būti Jame. Kasdien Jis gali duoti man jėgų. Klausydamasis Jo, galiu patirti, kad esu mylimas Dievo vaikas.

*

Jėzus, įsikūnijęs Žodis, nebuvo priimtas. Daugelis netikėjo, kad Jis gali ateiti taip paprastai. Įsisąmoninsiu, kad kasdien Jis kalba man per paprastus įvykius, situacijas. Jeigu nepatikėsiu, kad Dievas kalba man pilkoje kasdienybėje, tai galiu prasilenkti, neatpažinti Jo, kaip ir Betliejaus žmonės. 

*

Nuoširdžiame pokalbyje su Jėzumi atnaujinsiu troškimą dažniau medituoti Dievo Žodį. Prašysiu jautrumo Jo Žodžiui kasdienybėje.

Nusistatysiu konkretų laiką, kada dienos metu galėčiau skirti laiko Dievo Žodžio apmąstymui.

  

  

clicktopray.net