EILINIS LAIKAS · XII SAVAITĖ

Šeštadienis

Mt 8, 5–17

Dienos paaukojimo malda

 

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, 

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

*

Melskimės, kad sportas taptų taikos, susitikimo ir dialogo tarp kultūrų ir tautų priemone ir skatintų tokias vertybes, kaip pagarba, solidarumas bei asmeninis tobulėjimas. 

 

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

   

   

Dienos Evangelija

 

5 Sugrįžus į Kafarnaumą, prisiartino prie Jėzaus šimtininkas, maldaudamas: 6 „Viešpatie, mano tarnas guli namie paralyžiuotas ir baisiai kankinasi.“ 7 Jėzus jam tarė: „Einu pagydysiu jį.“ 8 Šimtininkas atsakė: „Viešpatie, nesu vertas, kad užeitum po mano stogu, bet tik tark žodį, ir mano tarnas pasveiks. 9 Juk ir aš, pats būdamas valdinys, turiu sau pavaldžių kareivių. Taigi sakau vienam: ‘Eik!’, ir jis eina; sakau kitam: ‘Ateik čionai!’, ir jis ateina; sakau tarnui: ‘Daryk tai!’, ir jis daro.“ 10 Tai girdėdamas, Jėzus stebėjosi ir kalbėjo einantiems iš paskos: „Iš tiesų sakau jums: niekur Izraelyje neradau tokio tikėjimo! 11 Todėl aš jums sakau: daugelis ateis iš rytų ir vakarų ir susės Dangaus Karalystėje

prie stalo su Abraomu, Izaoku ir Jokūbu. 12 O karalystės vaikai bus išmesti laukan į tamsybes. Ten bus verksmas ir dantų griežimas.“ 13 Šimtininkui Jėzus tarė: „Eik, tebūnie tau, kaip įtikėjai!“ Ir tą pačią valandą tarnas pagijo.

14 Atėjęs į Petro namus, Jėzus pamatė jo uošvę gulinčią ir karščiuojančią. 15 Jis palietė jos ranką, ir karštis paliovė. Toji atsikėlė ir galėjo jam patarnauti.
16 Vakarui atėjus, žmonės sugabeno pas Jėzų daug demono apsėstųjų. Jis išvarė dvasias žodžiu ir išgydė visus ligonius, 17 kad išsipildytų pranašo Izaijo žodžiai:

Jis pasiėmė mūsų negales,
sau užsikrovė mūsų ligas.

 

Mąstymas

Prašyti stipraus ir gilaus tikėjimo

Pradėsiu nuo karštos maldos į Šventąją Dvasią. Ji yra Dievo Žodyje. Kaskart kai skaitau Dievo žodį su tikėjimu, Ji dvelkia į mane ir duoda man naują gyvenimą. Šiandien noriu atnaujinti savo tikėjimą. 

*

Jėzus ateina į mano Kafarnaumą, ten, kur mano kasdienybė. Kaip šimtininkas prašysiu, kad Jis pagydytų mano suparalyžiuotą „tarną“. Kas yra tas tarnas mano namuose: kuris nors šeimos, bendruomenės narys ar aš pats? 

*

Pasakysiu Jam apie savo sunkius santykius su artimaisiais, apie dvasines kančias, kurios paralyžiuoja mane labiausiai. Išgirsiu Jėzaus žodžius: „Einu, išgydysiu...“. Ar tikiu, kad Jis gali tai padaryti?

*

„Viešpatie, nesu vertas...“. Tai žodžiai, kuriuos kartoju Eucharistijos metu. Jėzus ateina pas mane Šventoje Komunijoje. Nėra artimesnio susitikimo su Juo. Kaip priimu Jį į savo širdį? Ką Komunija pakeičia mano gyvenime? 

*

„Niekur neradau tokio tikėjimo“. Jėzus stebisi šimtininku. Ką galėčiau šią akimirką pasakyti apie savo tikėjimą? Kas mano tikėjime yra stipru, o kas silpna? 

*

Yra daug žmonių, kurie pralenkia mane tikėjime, kaip tas pagonis romėnas. Jėzus mato tai, kas yra manyje giliausiai. Jis žvelgia ne tik į mano religines praktikas, bet taip pat ir į mano vidų. Prašysiu Jo, kad pašalintų iš manęs tai, kas netikra, ir padarytų mano tikėjimą gyvą ir stiprų. 

*

Jėzus man sako: „Eik, tebūnie kaip įtikėjai“. Jis kasdien ima mane už rankos, kad pagydytų. Tačiau savo gyvenime galėsiu atlikti tiek, kiek manyje yra tikėjimo. Sužadinsiu savyje nuolatinę maldą:

„Jėzau, suteik man stiprų tikėjimą“.

 

 

 

www.clicktopray.org