Kasdienapmastau.lt

NUO GRUODŽIO 17 IKI 24 D.

Gruodžio 18 d.

Mt 1, 18–24

Dienos paaukojimo malda

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį –

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis,

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

Melskimės, kad krikščionys, gyvenantys karų ar konfliktų zonose, ypač Artimuosiuose Rytuose, taptų taikos, susitaikymo ir vilties sėklomis.

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

Dienos Evangelija

¹⁸ Jėzaus Kristaus gimimas buvo toksai. Jo motina Marija buvo susižadėjusi su Juozapu; dar nepradėjus jiems kartu gyventi, Šventosios Dvasios veikimu ji tapo nėščia. ¹⁹ Jos vyras Juozapas, būdamas teisus ir nenorėdamas daryti jai nešlovės, sumanė tylomis ją atleisti. ²⁰ Kai jis nusprendė taip padaryti, per sapną pasirodė jam Viešpaties angelas ir tarė: „Juozapai, Dovydo sūnau, nebijok parsivesti į namus savo žmonos Marijos, nes jos vaisius yra iš Šventosios Dvasios. ²¹ Ji pagimdys sūnų, kuriam tu duosi Jėzaus vardą, nes jis išgelbės savo tautą iš nuodėmių.“ 22 Visa tai įvyko, kad išsipildytų Viešpaties žodžiai, pasakyti per pranašą:

²³ Štai mergelė nešios įsčiose ir pagimdys sūnų,

ir jis vadinsis Emanuelis,
o tai reiškia: „Dievas su mumis.“ ²⁴ Atsikėlęs Juozapas padarė taip, kaip Viešpaties angelo buvo įsakyta, ir parsivedė žmoną pas save.

Mąstymas

Prašyti artimo ryšio su Žodžiu ir paklusnumo Žodžiui dovanos

„Visa tai įvyko, kad išsipildytų Žodis...“. Paprasti žmonės – Marija ir Juozapas, vedami Žodžio, atsiduria įvykiuose, kurių patys žmogiškai negali numatyti ir suprasti.

Paprašysiu Jėzaus, kad leistų man dalyvauti Marijos ir Juozapo išgyvenimuose. Atkreipsiu dėmesį į jų tylą ir tikėjimą. Jie leidžiasi vedami Žodžio, kurio nesupranta.

Ką galiu pasakyti apie savo pasitikėjimą Dievo žodžiu? Prisiminsiu tą Dievo žodį, kurį man priimti sunkiausia. Koks tai Žodis? Atrasiu jį Biblijoje ir pabandysiu su juo melstis.

Įsižiūrėsiu į Juozapą. Įsijausiu į jo kančią. Jam atrodo, kad „praranda“ Mariją. Sugriūna jo planai. Jis išsigąsta, nesupranta, kas vyksta, stengiasi išspręsti situaciją savaip.

Ar ir aš kartais jaučiu nerimą, baimę, kuriuos patyrė Juozapas? Gal baiminuosi, kad mano planai slysta man iš rankų? Gal dabar išgyvenu tikėjimo „tamsiąją naktį“, esu pasimetęs? Galiu apie tai pasikalbėti su Juozapu.

Stebėsiuosi Juozapo pasitikėjimu. Jis pajėgia atsisakyti savo sprendimų ir pasikliauja angelo žodžiu. Per tą žodį jis suvokia Dievo užmojus.

Ar savo gyvenimo pasirinkimuose palieku vietos dvasinei įžvalgai? Su kuo dažniausiai tariuosi? Ar ieškau šviesos melsdamasis su Dievo Žodžiu arba pokalbyje su dvasios vadovu?

Nuoširdžiame pokalbyje su Jėzumi prašysiu dvasinio nuovokumo dovanos. Pakviesiu į savo maldą Mariją ir Juozapą, kartodamas:

„Padėkite man pasilikti prie Žodžio ir pasitikėti Juo.“