Kasdienapmastau.lt

Eilinis laikas. XXVII savaitė

Pirmadienis

Lk 10, 25–37

Dienos paaukojimo malda

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį –

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis,

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

Melskimės, kad pastoracija psichikos sveikatos srityje būtų integruota visoje Bažnyčioje ir padėtų įveikti psichikos sutrikimų turinčių žmonių stigmatizavimą bei diskriminaciją.

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

Dienos Evangelija

²⁵ Štai atsistojo vienas Įstatymo mokytojas ir, mėgindamas jį [Jėzų], paklausė: „Mokytojau, ką turiu daryti, kad laimėčiau amžinąjį gyvenimą?“ ²⁶ Jėzus tarė: „O kas parašyta Įstatyme? Kaip skaitai?“ ²⁷ Tas atsakė: Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela, visomis jėgomis ir visu protu, o savo artimą kaip save patį. ²⁸ Jėzus jam tarė: „Gerai atsakei. Tai daryk, ir gyvensi.“

²⁹ Norėdamas pasiteisinti, anas paklausė Jėzų: „O kas gi mano artimas?“ ³⁰ Jėzus prabilo: „Vienas žmogus keliavo iš Jeruzalės į Jerichą ir pakliuvo į plėšikų rankas. Tie išrengė jį, sumušė ir nuėjo sau, palikdami pusgyvį. ³¹ Atsitiktinai tuo pačiu keliu ėjo vienas kunigas. Jis pamatė, bet praėjo kita puse kelio. ³² Taip pat ir levitas, pro tą vietą eidamas, jį matė ir praėjo kita kelio puse. ³³ O vienas pakeleivis samarietis, užtikęs jį, pasigailėjo. ³⁴ Jis priėjo prie jo, užpylė ant žaizdų aliejaus ir vyno, aptvarstė jas; paskui, užkėlęs ant savo gyvulio, nugabeno į užeigą ir slaugė jį. ³⁵ Kitą dieną jis išsiėmė du denarus, padavė užeigos šeimininkui ir tarė: ‘Slaugyk jį, o jeigu išleisi ką viršaus, sugrįžęs aš tau atsilyginsiu’. ³⁶ Kas iš šitų trijų tau atrodo buvęs artimas patekusiam į plėšikų rankas?“ ³⁷ Jis atsakė: „Tas, kuris parodė jam gailestingumą.“ Jėzus atsakė: „Eik ir tu taip daryk!“

Mąstymas

Prašyti dosnios, sugebančios mylėti širdies

Sužadinsiu norą šią maldą išgyventi su dideliu Jėzaus artumo troškimu. Atsisėsiu šalia Jėzaus, paduosiu Jam savo ranką ir paprašysiu Jo, kad padėtų man pasitikrinti savo širdį, ar sugebu mylėti visu savimi.

Įsivaizduosiu Jėzų, kuris žvelgia man į akis ir prašo, kad garsiai pasakyčiau Dievo meilės įsakymą. Pasakysiu jį savo vardu, pirmu asmeniu: „Mylėsiu Viešpatį, savo Dievą...“. Kokie jausmai kyla, kai taip radikaliai sakau meilės žodžius?

Jėzus atsako man: „Tai daryk ir gyvensi.“ Ar galiu šiandien visiškai atiduoti Dievui savo širdį, sielą, valią ir protą? Kuri iš šių galių yra labiausiai laisva mylėti, o kuri daugiausiai priešinasi ir būgštauja?

„Paliko pusgyvį...“. Prisiminsiu situacijas, kai buvau palūžęs. Kokie gyvenimo sužeidimai „paguldė“ mane ant žemės? Kas padėjo man atsistoti? Ar galiu šiandien melstis už savo skriaudėjus, tuos, kurie mane sužeidė?

„Kunigas ir levitas praėjo...“. Ar turiu kokį skausmingą prisiminimą, kai pats pasielgiau kaip kunigas ir levitas? Ar yra šalia manęs gyvenančių žmonių, kuriuos sąmoningai apeinu? Ko norėčiau Jėzaus paprašyti?

Kontempliuosiu kiekvieną samariečio gestą: „pamatė“, „pasigailėjo“, „priėjo“, „užpylė“, „aptvarstė“, „nugabeno“, „slaugė“. Kurie iš šių gestų yra man artimi? Kokių dažniausiai mano gyvenime trūksta?

Kontempliuosiu gailestingąjį samarietį. Įsivaizduosiu, kad tai yra Jėzus, kuris kasdien ateina pas mane, pasigaili, aptvarsto mane ir su meile slaugo.

Prisiglausiu prie Jo ir tyloje šlovinsiu Jį už Jo jautrią ir pasiaukojančią meilę.