Eilinis laikas. XXIII savaitė

Trečiadienis

Lk 6, 20–26

Dienos paaukojimo malda

 

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, 

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

*

Melskimės už tinkamą ir tvarų gyvybiškai svarbių vandens išteklių valdymą, kad visi turėtų lygias galimybes jai naudotis.

  

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

   

 

Dienos Evangelija

 

20 Pakėlęs akis į savo mokinius, Jėzus prabilo:
„Palaiminti jūs, beturčiai, nes jūsų yra Dievo Karalystė. 21 Palaiminti, kurie dabar alkstate, nes būsite pasotinti. Palaiminti, kurie dabar verkiate, nes juoksitės.
22 Palaiminti esate, kai žmonės jūsų nekenčia, atstumia, niekina ir atmeta kaip blogą jūsų vardą dėl Žmogaus Sūnaus. 23 Džiaukitės tą dieną ir linksminkitės, nes jūsų laukia gausus atlygis danguje. Juk lygiai taip kadaise jų protėviai darė pranašams.“

24 „Bet vargas jums, turtuoliai,
nes jūs jau atsiėmėte savo paguodą.
25 Vargas jums, kurie dabar sotūs, nes būsite alkani. Vargas jums, kurie dabar juokiatės,
nes jūs liūdėsite ir verksite.
26 Vargas jums, kai visi žmonės jus giria,
nes ir jų protėviai lygiai taip gyrė netikrus pranašus.“

 

Mąstymas

Prašyti gyvenimo, kurį man duoda Jėzus, radikalaus priėmimo

Pažvelgsiu į Jėzų, kuris pakelia savo akis ir žvelgia į mane. Jis nori man kai ką pasakyti apie gyvenimą, kurį nori man duoti, ir nori mane įspėti apie tokį gyvenimą, kuris gali tapti iliuzija. 

*

Karštoje maldoje kreipsiuosi į Šventąją Dvasią, kad Jėzaus žodžių šviesoje galėčiau pažinti kelią, kuriuo einu. 

*

Jėzus keturis kartus pavartoja žodį „palaiminti“, tai reiškia, „laimingi“. Sustosiu ties kiekvienu palaiminimu. Įsiklausysiu į savo širdies jausmus. 

*

Pastebėsiu, kad kiekviename palaiminime Jėzus žada laimę, kuri pasiekiama per sunkias patirtis. Svarbu yra tai, kas mūsų laukia pabaigoje: amžina karalystė, amžinas pasisotinimas, amžinas džiaugsmas, didis atlygis danguje. Ar sugebu pasitikėti Jėzaus žodžiais? Ar noriu eiti tuo keliu? Kokie jausmai kyla manyje, kai klausausi Jėzaus? 

*

Įsiklausysiu į keturiskart Jėzaus ištartą „vargas“. Su dideliu dėmesiu apsvarstysiu kiekvieną iš jų. Kas juose mane labiausiai neramina ir verčia susimąstyti? Kas manyje vyrauja: tų žodžių priėmimas ar pasipriešinimas?

*

Atkreipsiu dėmesį, kad keturių „vargas“ logika priešinga palaiminimų logikai. Tai, kas pradžioje žada turtus, gali atimti paguodą visam laikui. Sotumas gali pasikeisti į kančią, juokas į liūdesį. Pagyrimas gali pasirodyti netikras. 

*

Jėzus moko mane, kad į gyvenimą žiūrėčiau iš amžinybės perspektyvos. Absoliutus ir amžinas yra tik Dievas ir tai, ką Jis žado savo žodžiu. Pavesiu jam savo gyvenimą:

„Jėzau, išmokyk mane į gyvenimą žiūrėti Tavo akimis“. 

 

 

 

www.clicktopray.org