Eilinis laikas. XXIV savaitė

Šeštadienis

Lk 8, 4 –15

Dienos paaukojimo malda

 

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, 

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

*

Melskimės už tinkamą ir tvarų gyvybiškai svarbių vandens išteklių valdymą, kad visi turėtų lygias galimybes jai naudotis.

  

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

   

 

Dienos Evangelija

  

4 Susirinkus gausiai miniai ir žmonėms dar skubant iš visų miestų pas Jėzų, jis bylojo palyginimu: 5 „Sėjėjas išsirengė sėti javų. Jam sėjant, vieni grūdai nukrito pakelėje, buvo sumindžioti, ir dangaus sparnuočiai juos sulesė. 6 Kiti nukrito ant uolų, ir jų daigai sudžiūvo, nes trūko drėgmės. 7 Dar kiti nukrito tarp erškėčių, ir tie, kartu išaugę, juos nusmelkė. 8 O dar kiti nukrito į gerą žemę ir išaugę davė šimteriopą derlių.“ Tai papasakojęs, jis sušuko: „Kas turi ausis klausyti – teklauso!“

9 Jo mokiniai paklausė, ką reiškiąs tasai palyginimas. 10 Jis atsakė: „Jums duota pažinti Dievo Karalystės paslaptis, o kitiems jos skelbiamos palyginimais, kad regėdami nematytų ir girdėdami nesuprastų.“

11 „Palyginimas štai ką reiškia: sėkla yra Dievo žodis. 12 Pakelėje – tai tie, kurie klausosi, paskui ateina velnias ir išrauna žodį iš jų širdies, kad jie netikėtų ir nebūtų išgelbėti. 13 Ant uolų – tie, kurie, išgirdę žodį, su džiaugsmu jį priima, bet neturi šaknų: kurį laiką jie tiki, o gundomi atkrinta. 14 Kas krito tarp erškėčių, – tai tie, kurie išgirdo, bet tolyn eidami liko nusmelkti rūpesčių, turtų ir gyvenimo malonumų ir neduoda vaisiaus. 15 Nukritusi į gerą žemę sėkla – tai tie, kurie klauso žodžio, išsaugo jį taurioje ir geroje širdyje ir duoda vaisių kantrumu.“

 

Mąstymas

Prašyti malonės pamilti Žodį ir į jį atsiliepti kiekvienoje situacijoje

Atsisėsiu žmonių minioje, kuri klausosi Jėzaus palyginimų. Įsivaizduosiu dėmesingus veidus, matysiu akis, įsmeigtas į Mokytoją. Tokioje aplinkoje stengsiuosi išgyventi šią meditaciją.

*

Jėzus pastebi mane besiklausančiųjų minioje. Jis susitinka mano žvilgsnį, žvelgia į mane. Jo žvilgsnis kalba man asmeniškai. Jėzus pasakoja man apie mano santykį su Dievo Žodžiu. Jis nori, kad apmąstyčiau keturias galimas laikysenas Žodžio atžvilgiu:

*

Pirmoji laikysena: jautrumo Žodžiui trūkumas. Žodis yra subtilus kaip grūdas. Kai auga ant judraus kelio, piktasis lengvai jį išvagia per mano išsiblaškymų vartus. 

*

Antroji laikysena: negilus ir nepastovus santykis su Žodžiu. Jei neskiriu pastovaus laiko ilgesnei maldai, Žodis negali įsiskverbti į mano gyvenimą. Be Žodžio širdis užkietėja, greitai pasiduoda nenorui ir nesugeba būti dosni. 

*

Trečioji laikysena: Žodį užgožia įvairūs rūpesčiai bei širdyje vyraujančios aistros. Laisvę ribojantys kasdieniai reikalai ir malonumai padaro taip, kad Žodis „pralaimi“ prieš mano blogus įpročius. 

*

Ketvirtoji laikysena: nuoširdus ryšys su Žodžiu. Kai meilė Žodžiui yra svarbiausia, tuomet sugebu jį išlaikyti savo širdyje kiekvienu metu ir bet kokioje situacijoje. Jei pirmenybė teikiama Žodžiui, vaisiai yra šimteriopi.

*

Apmąstęs keturias galimas laikysenas pradėsiu pokalbį su Jėzumi. Priglusiu prie Jo širdies ir kartosiu:

„Duok man laisvą širdį,  įsimylėjusią Tavąjį Žodį“.          

 

 

 

www.clicktopray.org