Kasdienapmastau.lt

DIDŽIOJI SAVAITĖ

Didysis pirmadienis

Jn 12, 1–11

Dienos paaukojimo malda

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį –

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis,

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

Melskimės, kad tautos siektų veiksmingo nusiginklavimo, ypač branduolinio, ir kad pasaulio lyderiai pasirinktų ne smurto, o dialogo ir diplomatijos kelią.

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

Dienos Evangelija

¹ Šešioms dienoms belikus iki Velykų, Jėzus atėjo į Betaniją, kur gyveno jo prikeltasis iš numirusių Lozorius. ² Ten buvo jam iškeltos vaišės. Morta tarnavo, o Lozorius kartu su svečiais vaišinosi prie stalo. ³ Paėmusi svarą brangių tepalų iš gryno nardo, Marija patepė Jėzui kojas ir nušluostė jas savo plaukais. Namai pakvipo tepalais. ⁴ Vienas iš jo mokinių, Judas Iskarijotas, kuris turėjo jį išduoti, pasakė: ⁵ „Kodėl to tepalo neparduoda už tris šimtus denarų ir pinigų neatiduoda vargšams?!“ ⁶ Jis taip sakė ne kad jam būtų rūpėję vargšai, bet kad pats buvo vagis ir, turėdamas rankose kasą, grobstė įplaukas. ⁷ O Jėzus tarė: „Palik ją ramybėje. Ji tai laikė mano laidotuvių dienai. ⁸ Vargšų jūs visada turite su savimi, o mane ne visuomet turėsite.“

⁹ Daug žydų sužinojo jį tenai esant ir atėjo ne tik dėl Jėzaus, bet taip pat pamatyti Lozoriaus, kurį jis prikėlė iš numirusių. ¹⁰ Aukštieji kunigai dabar nusprendė nužudyti ir Lozorių, ¹¹ nes daugybė žydų per jį atsitraukė nuo jų ir įtikėjo Jėzų.

Mąstymas

Prašyti užuojautos kančiai besirengiančiam Jėzui

Šešioms dienoms belikus iki kančios, Jėzus ateina pas savo bičiulius. Jis nori sunkias kančios laukimo akimirkas praleisti su Jam artimais asmenimis, kurie įvairiais Jo gyvenimo momentais parodė daug meilės ir užuojautos. Jėzus parodo, kad Jam reikia paprastos žmogiškos draugystės.

Paprašysiu Šventosios Dvasios dovanos, kad galėčiau budėti kartu su Jėzumi, jaučiančiu savo kančios valandos artėjimą. Sužadinsiu savyje jautrų troškimą būti šalia Jėzaus per visą Didžiąją savaitę.

Žvelgsiu į Jo draugus – su kokia meile jie patarnauja savo Mokytojui. „Įeisiu“ į namus Betanijoje, kur svečiuojasi Jėzus, kad kartu su Morta galėčiau prirengti Jam puotą. Atsisėsiu šalia Jėzaus ir stebėsiu Mariją, kuri su meile tepa Jėzaus kojas kvapniu aliejumi ir jas nuvalo savo plaukais.

Kokį ypatingą meilės gestą norėčiau parodyti Jėzui, prasidedant Kančios savaitei? Kuriuos iš Gavėnios pasiryžimų man pavyko įvykdyti ir atnešti Jam kaip auką Jo laidotuvių dienai?

Matysiu, kaip labai skiriasi Marijos ir apaštalo Judo elgsena bei laikysena. Marijos išsižadėjimas ir meilės Jėzui gestas nuima nuo jos eikvotojos antspaudą, nes Jėzus užstoja ją. Jis atskleidžia jos gražias intencijas ir pripažįsta jos jautrią meilę.

Jėzus, kuris pats yra Gėris, pastebi manyje kad ir mažiausią gėrį ir paprastus meilės veiksmus. Jis pažįsta mano širdį ir žino visas mano intencijas. Vis dėlto turiu panašiai, kaip Jis ir jo draugai, būti pasiruošęs, kad kiti manęs nepriims ir kritikuos. Ar mano meilė Jėzui yra laisva nuo kitų nuomonės ir įtakos?

Karštai prašysiu Dievą Tėvą, kad duotų malonę per šias dienas būti arti kenčiančio Jėzaus ir savo malda dažniau Jį aplankyti.