EILINIS LAIKAS · VI SAVAITĖ

Antradienis

Mk 8, 14 –21

Dienos paaukojimo malda

 

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, 

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

*

Melskimės, kad nepagydomomis ligomis sergantys vaikai ir jų šeimos galėtų gauti reikiamą medicininę pagalbą bei paramą ir niekada neprarastų stiprybės ir vilties. 

 

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

   

 

Dienos Evangelija

 

14 Mokiniai buvo pamiršę pasiimti duonos. Jie teturėjo su savim valtyje vieną kepalėlį. 15 O Jėzus juos įspėjo: „Žiūrėkite, saugokitės fariziejų raugo ir Erodo raugo.“ 16 Jie pradėjo kalbėtis neturį duonos. 17 Tai patyręs, Jėzus tarė: „Kam jūs tariatės neturį duonos? Ar vis dar nieko neišmokote ir nesuprantate, ir vis dar esate be nuovokos? 18 Turite akis, ir nematote; turite ausis, ir negirdite?! Argi neatsimenate, 19 jog penkis kepalėlius aš sulaužiau penkiems tūkstančiams?! O kiek pilnų pintinių likučių jūs pririnkote?“ Jie atsakė: „Dvylika“. – 20 „O kai septynis kepaliukus sulaužiau keturiems tūkstančiams, kiek pririnkote pilnų krepšių likučių?“ Jie atsakė: „Septynis“. 21 Tada jis tarė: „Tai kaipgi vis dar nesuprantate?!“

 

Mąstymas

Prašyti radikalaus pasitikėjimo Jėzaus galia krizių metu

Šiandien Jėzaus žodžiai skamba radikaliai ir vienareikšmiškai. Jie kviečia patikrinti mano santykio su Jėzumi brandumą. Karštoje maldoje kreipsiuosi į Šventąją Dvasią, kad padėtų man visa širdimi atsiverti Evangelijos tiesai.

*

Įlipsiu su Jėzumi ir mokiniais į valtį. Pastebėsiu apaštalų susirūpinimą, kai pamato, kad pasiėmė su savimi per mažai duonos. Jėzus žino jų nerimavimo priežastį. Jis nori, kad jie šiek tiek atsitrauktų nuo to susirūpinimo.

*

Kokie rūpesčiai šiandien užima daugiausia vietos mano širdyje ir mintyse? Ar sugebu pažvelgti iš toliau į savo problemas? Ar nešvaistau savo gyvenimo jėgų, energijos nesvarbiems dalykams?

*

Duonos trūkumas išaugo iki didelės problemos tada, kai apie tai buvo kalbama tik tarpusavy. Mokiniai neįtraukė į pokalbį Jėzaus, kuris visiškai neseniai stebuklingai padaugino duoną. 

*

Pažvelgsiu į savo šeimos, bendruomenės laikyseną sunkiose situacijose. Kaip sprendžiame problemas? Ar pasikviečiame į jų sprendimą Jėzų? Ar ieškome šviesos maldoje? Ar atsiduodame Dievo Apvaizdai ir Jo valiai? 

*

Jėzus atkreipia mokinių dėmesį į jų nebrandumą paprastų problemų akivaizdoje: „neišmanote“, „nesuprantate“, „esate be nuovokos“, „nematote“, „negirdite“. Ilgiau sustosiu ties kiekviena iš šių laikysenų. Kuri iš jų man labiausiai būdinga kritinėse situacijose? Ar tokiais momentais ieškau šviesos Jėzuje?

*

Jėzus nori, kad mintimis sugrįžčiau į tas gyvenimo situacijas, kai patyriau Jo stebuklingą veikimą. Peržvelgsiu ir apmąstysiu jas. Mąstymą pabaigsiu širdies malda, prie kurios sugrįšiu dienos metu:

„Jėzau, pavedu Tau visus savo rūpesčius.“

  

  

clicktopray.net