II GAVĖNIOS SAVAITĖ

Antradienis

Mt 23, 1–12

Dienos paaukojimo malda

 

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, 

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

*

Melskimės, kad tautos siektų veiksmingo nusiginklavimo, ypač branduolinio, ir kad pasaulio lyderiai pasirinktų ne smurto, o dialogo ir diplomatijos kelią.

 

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

   

 

Dienos Evangelija 

 

1 Anuomet Jėzus kreipėsi į minią ir į savo mokinius: 2 „Į Mozės krasę atsisėdo Rašto aiškintojai ir fariziejai. 3 Todėl visa, ką jie liepia, darykite ir laikykitės, tačiau nesielkite, kaip jie elgiasi, nes jie kalba, bet nedaro. 4 Jie riša sunkias, nepakeliamas naštas ir krauna žmonėms ant pečių, o patys nenori jų nė pirštu pajudinti. 5 Jie viską daro, kad būtų žmonių matomi. Jie pasiplatina maldos diržus ir pasididina apsiaustų spurgus. 6 Jie mėgsta pirmąsias vietas pokyliuose bei pirmuosius krėslus sinagogose, 7 mėgsta sveikinimus aikštėse ir trokšta, kad žmonės vadintų juos ‘rabi’.

8 O jūs nesivadinkite ‘rabi’, nes turite vienintelį Mokytoją, o jūs visi esate broliai. 9 Ir nė vieno iš savųjų nevadinkite tėvu, nes turite vienintelį Tėvą danguje. 10 Taip pat nesivadinkite mokytojais, nes jūsų vienintelis Mokytojas yra Kristus. 11 Kas iš jūsų didesnis, tebūnie jums tarnas. 12 Nes kas save aukština, bus pažemintas, o kas save žemina, bus išaukštintas.“

 

Mąstymas

Prašyti nuolankios ir savęs neieškančios širdies

Prisiartinsiu prie Jėzaus kaip mokinys prie savo Mokytojo, kad galėčiau Jo klausytis. Jis nori man parodyti tikrą evangelinio mokinio paveikslą ir įspėti, kas jį iškreipia ir daro netikrą.

*

Jėzus įspėja mane dėl dviveidiško gyvenimo: „Jie kalba, bet nedaro“. Tokia laikysena veda prie dar blogesnės – kitiems krauna naštas, „o patys nenori jų nė pirštu pajudinti“.

*

Kokia patirtis atgyja manyje, kai girdžiu šį Jėzaus perspėjimą? Ar mano vidus ko nors man neprimena? Atversiu Jėzui savo širdį. Ko norėčiau dabar Jo paprašyti?

*

Jėzus parodo man ir kitus pavojus, į kuriuos gali pakliūti ypač tie, kurie turi mokyti kitus. Tai puikybė ir išdidumas. Šie pavojai gali turėti įvairius „veidus“: tuštybė, veikimas dėl pasirodymo, savo vertumo, titulų iškėlimas.

*

Ar esu laisvas nuo laikysenų, apie kurias kalba Jėzus? Pažvelgsiu į save: koks aš esu įvairiose savo tarnystėse, šeimoje, bendruomenėje ir pokalbiuose su kitais žmonėmis?

*

Jėzus parodo man, kokiu būdu galiu tapti laisvas nuo puikybės ir tuštybės. Viskas priklauso nuo tikros mano draugystės su Dievu Tėvu ir Jėzumi. Jeigu jie bus mano gyvenime patys svarbiausi, aš patirsiu žmogiškojo orumo pilnatvę. Visa kita man bus mažiau svarbu. 

*

Paprašysiu Šventosios Dvasios, kad atvertų mane Dievo Tėvo ir Jėzaus meilei, kad melstųsi manyje ir su manimi tokiais žodžiais:

„Tėve, esi mano vienintelis Tėvas! Jėzau, esi vienintelis mano Viešpats ir Mokytojas“!  

Kartosiu tuos žodžius tol, kol pajusiu, kad jie pripildo visą mano būtybę.

 

 

www.clicktopray.org