Eilinis laikas. XXX savaitė

Penktadienis

Lk 14, 1–6

Dienos paaukojimo malda

 

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, 

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

*

Melskimės, kad pastoracija psichikos sveikatos srityje būtų integruota visoje Bažnyčioje ir padėtų įveikti psichikos sutrikimų turinčių žmonių stigmatizavimą bei diskriminaciją.

   

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

   

   

Dienos Evangelija

 

1 Kartą šabo dieną Jėzus atėjo į vieno fariziejų vyresniojo namus valgyti, o jie atidžiai stebėjo jį. 2 Štai jį pasitiko vandenlige sergantis žmogus. 3 Jėzus kreipėsi į Įstatymo mokytojus ir fariziejus: „Valia per šabą gydyti ar ne?“ 4 Tie tylėjo. Tada jis ėmė, išgydė jį ir paleido. 5 O jiems pasakė: „Jei kurio iš jūsų sūnus ar galvijas įkris į šulinį, argi tučtuojau neištrauks jų šabo dieną?!“ 6 Ir jie nesugebėjo į tai atsakyti.

 

Mąstymas

Prašyti jautrios kitų poreikiams širdies

Meditacijos pradžioje įsisąmoninsiu, kad viskas yra malonė: Dievo Žodis yra malonė, Dievo Žodžio klausymasis yra malonė, Jo įkvėpimai yra malonė ir atsiliepimas į įkvėpimus yra malonė. Pažadinsiu savyje troškimą atsiverti viskam, ką Dievas nori man suteikti šioje maldoje. 

*

Įžengsiu į Luko aprašytą sceną. Atsisėsiu šalia Jėzaus, kuris yra pakviestas vaišėms. Pastebėsiu fariziejų žvilgsnius, sekančius Jį. Namuose viešpatauja neatvirumo ir nenuoširdumo atmosfera: tariamos vaišės, už kurių slepiasi įtarumas ir nepasitikėjimas.

*

Prašysiu atvirumo ir autentiškumo savo susitikimuose su Jėzumi. Paprašysiu Jo, kad padėtų man nusiimti visas apsimetinėjimo kaukes, po kuriomis slepiu savo tikrąjį veidą.

*

Įsivaizduosiu sujudimą tarp susirinkusiųjų tą akimirką, kai pasirodo žmogus sergantis vandenlige. Jėzus žino mintis ir klausimus, kurie verda fariziejų širdyse. Jie sustoja ties Įstatymo raide, nekreipdami dėmesio į žmogaus kančią.

*

Perdėtas susitelkimas ties nuostatais gali man uždengti žmogaus poreikius. Atkreipsiu dėmesį į savo kasdienes pareigas, į struktūras, kuriose veikiu, į pareigybes, kurias vykdau.  Ar pastebiu kitų poreikius? Ar rūpinuosi silpniausiaisiais? Ar susitelkęs ties savo užduotimis nepametu iš akių žmogaus?

*

Jėzus kelia retorinį klausimą, kad padarytų mane jautrų stokojantiems ir gyvenantiems šalia manęs. Jis pateikia pavyzdį, per kurį leidžia man suprasti, kad negalima iškelti Įstatymo raidės aukščiau už žmogų, kuris yra dideliame varge. 

*

„Palietė, išgydė ir paleido...“. Prisiartinsiu prie Jėzaus ir Jo prašysiu, kad suteiktų man jautrią žmogiškam vargui širdį. Kartosiu širdyje maldą:

„Jėzau, jautrusis kiekvienam vargui, padaryk mano širdį panašią į Tavo Širdį“.

 

 

 

www.clicktopray.org