V GAVĖNIOS SAVAITĖ

Pirmadienis

Jn 8, 1–11

Dienos paaukojimo malda

 

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, 

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

*

Melskimės, kad tautos siektų veiksmingo nusiginklavimo, ypač branduolinio, ir kad pasaulio lyderiai pasirinktų ne smurto, o dialogo ir diplomatijos kelią.

 

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

   

   

Dienos Evangelija

 

1 Jėzus nuėjo į Alyvų kalną. 2 Auštant jis vėl pasirodė šventykloje. Visi žmonės rinkosi prie jo, o jis atsisėdęs juos mokė. 3 Tuomet Rašto aiškintojai ir fariziejai atvedė moterį, sugautą svetimaujant. Pastatė ją viduryje 4 ir kreipėsi į jį: „Mokytojau, ši moteris buvo nutverta svetimaujant. 5 Mozė mums Įstatyme yra liepęs tokias užmušti akmenimis. O tu ką pasakysi?“ 6 Jie tai sakė, spęsdami jam pinkles, kad turėtų kuo apkaltinti. Bet Jėzus pasilenkęs ėmė pirštu rašyti ant žemės. 7 Jiems nesiliaujant kamantinėti, jis atsitiesė ir tarė: „Kas iš jūsų be nuodėmės, tegu pirmas sviedžia į ją akmenį.“ 8 Ir vėl pasilenkęs rašė ant žemės. 9 Tai išgirdę, jie vienas po kito ėmė trauktis šalin, pradedant nuo vyresniųjų. Pagaliau liko vienas Jėzus ir ten stovinti moteris. 10 Atsitiesęs Jėzus paklausė: „Moterie, kur jie pasidėjo? Niekas tavęs nepasmerkė?“ 11 Ji atsiliepė: „Niekas, Viešpatie.“ Jėzus jai tarė: „Nė aš tavęs nepasmerksiu. Eik ir daugiau nebenusidėk.“

 

Mąstymas

Prašyti paprastos ir atviros širdies susitikimuose su Jėzumi

Įsikarščiavę kaltintojai atveda pas Jėzų nusidėjėlę. Atsistosiu vidury minios, kad galėčiau įsižiūrėti į išsigandusios ir susigėdusios moters veidą.

*

Toliau kontempliuosiu jautrumo ir švelnumo kupiną Jėzaus veidą. Pagalvosiu, kad Jėzus tokiu pat veidu kasdien žvelgia į mane. Atsistosiu prieš Jį, kaip ta tylinti moteris iš Evangelijos pasakojimo.

*

Į viešą moters kaltinimą Jėzus atsako tylėjimu. Pabandysiu pasinerti į Jėzaus tylą. Jis pažįsta kiekvieną širdį, taip pat ir mano. Stosiu prieš Jį tyloje su visu savo nuodėmingumu, kaip ši svetimautoja. Pagalvosiu, kad Jėzus žvelgia į mane ir pažįsta mane iki gelmių. Atkreipsiu dėmesį į manyje kylančius jausmus ir išsakysiu juos Jėzui.

*

Kaltintojai negalėjo pakelti tylos, todėl nesiliovė Jo kamantinėti. Tyla yra būtinai reikalinga, kad galėčiau pažinti ir išgirsti tiesą apie save. Ar ieškau tylos? Kaip dažnai stoju tyloje prieš Dievą? Ar nevengiu Jėzaus žvilgsnio?

*

Kontempliuosiu Jėzų, kuris su atleidžiančia meile žvelgia į moterį. Tas žvilgsnis padėjo moteriai pamatyti ir pripažinti savo nuodėmes. Paprašysiu Jėzaus, kad mokytų mane Jo žvilgsniu žvelgti į save – tiesoje ir su meile. 

*

„Nė aš tavęs nepasmerksiu...“. Jėzus tuos žodžius taria asmeniškai man. Ar sugebu atleisti sau ir kitiems taip, kaip Jėzus man atleidžia? Ar nepasmerkiu savęs? Paprašysiu Jėzaus, kad mokytų mane priimti save tokį, koks esu. 

*

„Eik ir daugiau nebenusidėk“. Pavesiu Jam visą savo gyvenimą, savo dvasinį augimą ir savo kovą su nuodėmėmis. Širdyje kartosiu:

„Jėzau, padėk man išlaikyti tyrą širdį!“  

 

 

www.clicktopray.org