I VELYKŲ SAVAITĖ 

Pirmadienis, Velykų antroji diena

Mt 28, 8–15

Dienos paaukojimo malda

 

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, 

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

*

Melskimės už kunigus, išgyvenančius pašaukimo krizę, kad jie gautų reikiamą dvasinį palydėjimą, o bendruomenės supratingai palaikytų juos malda.

 

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

  

  

Dienos Evangelija

 

8 [Moterys] greitomis paliko kapą, apimtos išgąsčio ir didelio džiaugsmo, ir bėgo pranešti mokiniams.

9 Ir štai priešais pasirodė Jėzus ir tarė: „Sveikos!“ Jos prisiartino ir, puolusios žemėn, apkabino jo kojas. 10 Jėzus joms pasakė: „Nebijokite! Eikite ir pasakykite mano broliams, kad keliautų į Galilėją; ten jie mane pamatys.“ 11 Joms beeinant, keli sargybiniai atbėgo į miestą ir pranešė aukštiesiems kunigams, kas buvo įvykę.

12 Tie susitiko su seniūnais, pasitarę davė kareiviams daug pinigų ir primokė: 13 „Sakykite, kad, jums bemiegant, jo mokiniai atėję naktį jį išvogė. 14 O jeigu apie tai išgirstų valdytojas, mes jį perkalbėsime ir apginsime jus.“ 15 Šie, paėmę pinigus, taip ir padarė, kaip buvo pamokyti. Tas gandas tarp žydų yra pasklidęs iki šios dienos.

 

Mąstymas

Prašyti gilaus troškimo kasdien gyventi su Prisikėlusiuoju

Įsivaizduosiu save tarp moterų, kurios grįžta nuo tuščio kapo, sukrėstos angelo žodžių. Įsižiūrėsiu į jų veidus ir gestus, klausysiuosi jų pokalbių. 

*

Bėgsiu su jomis pas mokinius, kad apsakyčiau jiems, kas atsitiko. Įsivaizduosiu priešais ateinantį prisikėlusį Jėzų. Išgirsiu Jo pilną meilės pasveikinimą: „Sveikos“. Prisiartinsiu prie Jo, apkabinsiu Jo kojas ir Jį pagarbinsiu.

*

Ką išgyvenu, kokius jausmus atpažįstu savyje, kuomet bandau dalyvauti tame įvykyje kartu su moterimis? Ar pajėgiu džiaugtis kartu su jomis? Ką patiriu, kai apkabinu Jėzaus kojas? Ką norėčiau pasakyti apie savo jausmus Jėzui? 

*

„Nebijokite. Eikite ir pasakykite mano broliams“. Kokios dvasinės nuotaikos vyrauja manyje šių švenčių metu? Ar dalinuosi tuo su kitais? Apie ką šiomis dienomis dažniausiai kalbėjau savo šeimoje ir savo bendruomenėje? 

*

Įvykio atmosfera staiga pasikeičia. Yra asmenų, kurie bijo tiesos apie Jėzaus prisikėlimą. Jie sąmoningai renkasi gyvenimą mele, toliau gyvena baimėje, taip, lyg Jėzus nebūtų prisikėlęs.

*

Ar man yra buvę tokių akimirkų, kuriose patyriau ypatingą susitikimą su gyvuoju Jėzumi? Kaip jos įtakojo mano tolimesnį gyvenimą? 

*

Su pagarba parpulsiu prieš Prisikėlusį Jėzų ir apkabinsiu jo kojas. Tylioje maldoje pakviesiu jį į tas vietas, asmeninius santykius, užsiėmimus, kuriuose man trūksta ramybės ir džiaugsmo.

Paprašysiu, kad paimtų mano baimes ir įkvėptų man naują gyvenimą.

 

 

www.clicktopray.org