Kasdienapmastau.lt

XXV EILINIS SEKMADIENIS

Mt 20, 1–16

Dienos paaukojimo malda

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį –

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis,

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

Melskimės už tinkamą ir tvarų gyvybiškai svarbių vandens išteklių valdymą, kad visi turėtų lygias galimybes jai naudotis.

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

Dienos Evangelija

Jėzus pasakė savo mokiniams tokį palyginimą:

¹ „Su Dangaus Karalyste yra panašiai kaip su šeimininku, kuris anksti rytą išėjo samdytis darbininkų savo vynuogynui.
² Susiderėjęs su darbininkais po denarą dienai, jis nusiuntė juos į savo vynuogyną. ³ Išėjęs apie trečią valandą, jis pamatė kitus, stovinčius aikštėje be darbo. ⁴ Jis tarė jiems: ‘Eikite ir jūs į mano vynuogyną, ir, kas bus teisinga, aš jums užmokėsiu!’ ⁵ Jie nuėjo. Ir vėl išėjęs apie šeštą ir devintą valandą, jis taip pat padarė. ⁶ Išėjęs apie vienuoliktą, jis rado dar kitus bestovinčius ir taria jiems: ‘Ko čia stovite visą dieną be darbo?’ ⁷ Tie atsako: ‘Kad niekas mūsų nepasamdė.’ Jis taria jiems: ‘Eikite ir jūs į vynuogyną.’ ⁸ Atėjus vakarui, vynuogyno šeimininkas liepia ūkvedžiui: ‘Pašauk darbininkus ir išmokėk jiems atlyginimą, pradėdamas nuo paskutinių ir baigdamas pirmaisiais!’ ⁹ Atėję pasamdytieji apie vienuoliktą valandą gavo po denarą. ¹⁰ Prisiartinę pirmieji manė daugiau gausią, bet irgi gavo po denarą. ¹¹ Imdami jie murmėjo prieš šeimininką ¹² ir sakė: ‘Šitie paskutiniai tedirbo vieną valandą, o tu sulyginai juos su mumis, nešusiais dienos ir kaitros naštą.’ ¹³ Bet jis vienam atsakė: ‘Bičiuli, aš tavęs neskriaudžiu! Argi ne už denarą susiderėjai su manimi? ¹⁴ Imk, kas tavo, ir eik sau. Aš noriu ir šitam paskutiniam duoti tiek, kiek tau. ¹⁵ Nejaugi man nevalia tvarkyti savo reikalų, kaip noriu?! Ar todėl šnairuoji, kad aš geras?!’ ¹⁶ Taip paskutinieji bus pirmi, o pirmieji – paskutiniai.“

Mąstymas

Prašyti dėkingumo dvasios, kiekvieną gyvenimo akimirką atsiliepiant į gautas malones

Jėzus palygina Dievo karalystę su vynuogynu, kuriame dirba Jo pasamdyti darbininkai. Kiekvienam iš jų Jis pats paskiria darbą ir duoda atlyginimą. Įsisąmoninsiu gilią tiesą, kad pašaukimas darbuotis Viešpaties vynuogyne yra visiškai niekuo neužtarnauta malonė.

Prisiminsiu visas iki šiol savo gyvenime gautas malones. Pažvelgsiu į savo gyvenimo istoriją per Dievo Apvaizdos prizmę: kaip Jis mane vedė, saugojo ir budėjo prie manęs ir mano artimųjų.

Jėzus palygina save su rūpestingu šeimininku, kuris su kantrybe ieško darbininkų ir kviečia į savo vynuogyną, nežiūrėdamas į laiką. Įsivaizduosiu, kaip Jis daug kartų dienos kaitroje ieško „bedarbių“ ir ragina prisijungti prie Jo darbininkų.

Su dėkingumu pažvelgsiu į savo gyvenimą. Prisiminsiu pirmiausia tuos momentus, kai jaučiausi pasimetęs, be gyvenimo motyvacijos. Kokiame mano gyvenimo laikotarpyje Jėzus mane surado? Kaip ilgai manęs ieškojo? Prisiminsiu dieną, kurią Jis mane surado. Padėkosiu Jėzui už Jo meilę ir kantrybę, už tą dieną, kai mane pašaukė į savo vynuogyną.

Ar savo kasdienybėje sutinku pasimetusių, nutolusių nuo Dievo, praradusių motyvaciją ir gyvenimo prasmę žmonių? Ar yra tokių tarp mano artimųjų? Ar tikiu, kad niekada nėra per vėlu ir kad Dievo Apvaizda gali juos surasti? Ar meldžiuosi už tuos žmones?

Jėzus nepritaria darbininkams, kurie netoleruoja darbininkų atėjusių „paskutinę valandą“. Prašysiu Jėzaus, kad padarytų mane jautrų mažutėliams ir „paskutiniesiems“. Maldoje prašysiu:

„Jėzau, duok man jautrią ir atvirą širdį, kad pagelbėčiau jiems“.