EILINIS LAIKAS · IX SAVAITĖ

Ketvirtadienis

Mk 12, 28b–34

Dienos paaukojimo malda

 

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, 

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

*

Melskimės, kad sportas taptų taikos, susitikimo ir dialogo tarp kultūrų ir tautų priemone ir skatintų tokias vertybes, kaip pagarba, solidarumas bei asmeninis tobulėjimas. 

 

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

  

 

Dienos Evangelija

 

28b Vienas iš Rašto aiškintojų, priėjęs paklausė Jėzų: „Koks yra visų pirmasis įsakymas?“

29 Jėzus jam atsakė: „Pirmasis yra šis: Klausyk, Izraeli, – Viešpats, mūsų Dievas, yra vienintelis Viešpats; 30 tad mylėk Viešpatį savo Dievą visa širdimi, visa siela, visu protu ir visomis jėgomis. 31 Antrasis: Mylėk savo artimą kaip save patį. Nėra įsakymo, didesnio už šiuodu.“ 32 Tuomet Rašto aiškintojas jam atsakė: „Gerai, Mokytojau, tu teisybę pasakei: Dievas yra vienintelis ir nėra kito šalia jo; 33 o mylėti jį visa širdimi, visu protu ir visomis jėgomis bei mylėti artimą kaip save patį svarbiau už visas deginamąsias atnašas ir kitokias aukas.“ 34 Matydamas, kaip išmintingai jis atsakė, Jėzus jam tarė: „Tu netoli nuo Dievo Karalystės!“ Ir niekas daugiau nebedrįso jo klausinėti.

 

Mąstymas

Prašyti širdies, kuri, nepaisant visų silpnybių, sugebėtų mylėti

Atsisėsiu netoli Jėzaus, kad tyloje galėčiau pabūti Jo akivaizdoje. Kokie prisiminimai aplanko mano širdį? Kokios mintys, žodžiai pirmiausiai kyla manyje? 

*

Įsivaizduosiu save toje šventojo Morkaus aprašytoje scenoje. Būdamas šalia Jėzaus, paklausiu Jo, kas yra svarbiausia ir pirmoje vietoje mano gyvenime. Ar kada nors ankščiau klausiau Jo apie tai? Kaip dažnai kalbuosi su Juo apie save ir savo gyvenimą? 

*

Pajusiu Jėzaus žvilgsnį, atkreiptą į mane, ir išgirsiu sakant man: „Pirmasis yra šis: ‚Klausyk...‘“. Ilgiau sustosiu ties tais žodžiais. Ar iš tikrųjų mano gyvenime pirmoje vietoje yra Dievo klausymas? Ar duodu pirmenybę Dievui?

*

„Viešpats mūsų Dievas, yra vienintelis Viešpats“. Įsigilinsiu į šiuos Jėzaus žodžius. Ar vidiniai patiriu, kad Dievas yra „mano“ Dievas, „mano“ Meilė? Ar iš tikrųjų Jis yra vienintelis mano Dievas? Ar „kitos meilės“ neužėmė mano širdyje Jo vietos?

*

Netgi keturis kartus Jėzus pakartoja, kad Dievas laukia iš manęs visiškos, pilnutinės meilės. Prisipažinsiu, kad Jo žodžiai viršija mano skurdžią meilę. Prašysiu Jo, kad išgydytų mane iš vidutiniškumo ir abejingumo.

*

Jėzus primena ir apie artimo meilę. Dievo meilė be artimo meilės yra tik meilės karikatūra. Prisiminsiu tuos, kuriuos man sunkiausia mylėti ir papasakosiu apie juos Jėzui. Prisipažinsiu atvirai: „Be Tavo pagalbos man sunku juos mylėti“.

*

Kokie jausmai kyla manyje, išgirdus tuos Jėzaus žodžius? Ar galiu su įsitikinimu išpažinti: „Mokytojau, Tu teisybę pasakei“? Šiandien, matydamas savo silpną meilę, su tikėjimu kartosiu:

„Viską galiu Tame, kuris mane stiprina“.  

 

 

 

www.clicktopray.org