II GAVĖNIOS SEKMADIENIS

Mt 17, 1–9

Dienos paaukojimo malda

 

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, 

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

*

Melskimės, kad tautos siektų veiksmingo nusiginklavimo, ypač branduolinio, ir kad pasaulio lyderiai pasirinktų ne smurto, o dialogo ir diplomatijos kelią.

 

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

  

 

Dienos Evangelija

 

1 Po šešių dienų Jėzus pasiėmė su savimi Petrą, Jokūbą ir jo brolį Joną ir užsivedė juos nuošaliai ant aukšto kalno. 2 Ten jis atsimainė jų akivaizdoje. Jo veidas sužibo kaip saulė, o drabužiai tapo balti kaip šviesa. 3 Ir štai jiems pasirodė Mozė ir Elijas, kurie kalbėjosi su juo. 4 Tuomet Petras ir sako Jėzui: „Viešpatie, gera mums čia būti! Jei nori, aš padarysiu čia tris palapines: vieną tau, kitą Mozei, trečią Elijui.“ 5 Dar jam tebekalbant, štai skaistus debesis apsiautė juos, ir štai balsas iš debesies prabilo: „Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi. Klausykite jo!“ 6 Tai išgirdę, mokiniai parpuolė kniūbsti, labai išsigandę. 7 Bet Jėzus priėjo, palietė juos ir tarė: „Kelkitės, nebijokite!“ 8 Pakėlę akis, jie nieko daugiau nebematė, tik vieną Jėzų.

9 Besileidžiant nuo kalno, Jėzus jiems įsakė: „Niekam nepasakokite apie regėjimą, kol Žmogaus Sūnus prisikels iš numirusių.“

 

Mąstymas

Prašyti gilios Jėzaus artumo patirties

Įsivaizduosiu Jėzų ir apaštalus, kurie pavargę po kelionės iš lėto kopia į kalną. Atsisėsiu šalia jų, žvelgdamas į jų nuovargį ir klausydamasis jų pokalbio.

*

Biblijoje kalnas yra susitikimo su Dievu vietos simbolis. Ar turiu tokį „kalną“ savo kasdieniame gyvenime – numylėtą vietą, kur susitinku su Dievu? Kokia tai vieta? Kopimas į tą maldos „kalną“ visada reikalauja atsitraukimo nuo veiklos, pastangų susikaupti ir nurimti viduje. Ar stengiuosi tai daryti?

*

Jėzus pasiėmė mokinius ant kalno „po šešių dienų“ nuo tos akimirkos, kai pasakė jiems, jog kentės ir bus nužudytas. Jų širdyje viešpatauja liūdesys, suspaudimas ir nežinia. 

*

Atsiminsiu situaciją iš savo gyvenimo, kai sužinojau ką nors skausmingo ir pasidaviau nuliūdimui bei patyriau suspaudimą. Ar sugebėjau kalbėtis su Dievu apie savo skausmingus išgyvenimus? Ar atsimenu maldą, kuri nuliūdimo ir suspaudimo valandą atnešė mano širdžiai ramybę?

*

Adoruosiu Jėzų, kuris atsimainęs, neapsakomai gražus stovi prieš apaštalus. Apakinti nuostabios Jėzaus išvaizdos, jie dalijasi savo laime: „Viešpatie, gera mums čia būti“.

*

Prisiminsiu giliausią savo maldos patirtį, kuomet patyriau ypatingą Dievo artumą ir nuostabą dėl Jo grožio. Kokiomis aplinkybėmis tai vyko?

*

„Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi. Klausykite jo!“ Tėvas kviečia mane į dažną susitikimą maldoje su Jo mylimuoju Sūnumi Jėzumi. Paprašysiu Tėvo, kad padėtų man išlikti širdies maldoje:

„Tu esi mano mylimasis Jėzus!“.

  

  

clicktopray.net