Eilinis laikas. XXXI savaitė

Antradienis

Lk 14, 15–24

Dienos paaukojimo malda

 

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, 

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

*

Melskimės už tinkamą turto naudojimą, nepasiduodant egoizmo pagundai, kad jis visada tarnautų bendrajam gėriui ir solidarumui su tais, kurie gyvena nepritekliuje.   

 

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

   

   

Dienos Evangelija

 

15 [Fariziejų vyresniojo namuose] vienas svečias jam [Jėzui] tarė: „Palaimintas, kas vaišinsis Dievo Karalystės pokylyje!“ 16  Jėzus atsiliepė: „Vienas žmogus iškėlė didelę puotą ir pakvietė daug svečių. 17 Atėjus metui puotauti, jis pasiuntė tarną pranešti pakviestiesiems: ‘Ateikite, jau viskas surengta’. 18 Tuomet jie visi kaip vienas pradėjo išsikalbinėti. Vienas jam tarė: ‘Nusipirkau dirvą ir būtinai turiu eiti jos apžiūrėti. Meldžiu mane pateisinti’. 19 Vėl kitas sakė: ‘Pirkau penkis jungus jaučių ir einu jų išmėginti. Meldžiu mane pateisinti’. 20 Trečias tarė: ‘Vedžiau, todėl negaliu atvykti’. 21 Tarnas sugrįžęs viską apsakė šeimininkui. Šis supyko ir įsakė tarnui: ‘Skubiai eik į miesto aikštes ir skersgatvius ir vesk čionai visus vargšus, paliegėlius, aklus ir luošus’. 22 Tarnas ir vėl pranešė: ‘Šeimininke, kaip buvai liepęs, – padaryta, bet dar yra vietos’. 23 Tada šeimininkas tarė tarnui: ‘Eik į kelius bei patvorius ir varu atvaryk, kad mano namai būtų pilni. 24 Sakau jums, – nė vienas iš anų kviestųjų žmonių neragaus mano vaišių’.“

 

Mąstymas

Prašyti dosnumo ir didžiadvasiškumo atsiliepiant į Dievo įkvėpimus

Prisiartinsiu prie Jėzaus, kuris mato visą mano gyvenimą. Įsisąmoninsiu, kad tiktai Jis mato jį pilnai. Aš žiūriu į savo gyvenimą laikinomis, o jis – amžinybės akimis. 

*

Paprašysiu Jėzaus, kad per savo Žodį padėtų man pažvelgti į savo gyvenimą Jo akimis – iš amžinybės perspektyvos. Įsiklausysiu į Jo pasakojimą, kuriame Jis kalba apie mano gyvenimą.

*

Dabartinis mano gyvenimas yra prieangis į „amžinybės menę“, kurioje Jėzus laukia manęs, paruošęs pokylį. Paprašysiu Jo džiaugsmo malonės dėl tos tiesos, kad visas mano gyvenimas yra pripildytas Jo laukimo. Jėzus trokšta manęs amžinybėje.

*

Jėzus kasdieną aplanko mane dvasiniais įkvėpimais ir troškimais, per kuriuos sako man: „Ateik, nes jau viskas yra paruošta“.  

*

Jėzus žvelgia į mane su meile ir nuolat kviečia į buvimą su Juo: maldoje, Eucharistijoje, Žodyje. Atkreipsiu dėmesį į įkvėpimus ir paraginimus, kuriuos Jis žadino mano širdyje pastaruoju metu. Kaip į juos atsiliepiau?

*

Įsiklausysiu į atsikalbinėjimus pakviestųjų, kurie sako: „Šiandien negaliu“. Vienas iš dažniausių gundymų dvasiniame gyvenime – tai įkvėpimų ir paraginimų vykdymo atidėliojimas „rytojui“. Paklausiu savęs, ar pasiduodu, ir jei taip, tai kokiose situacijose pasiduodu šiam gundymui?

*

Didelių malonių atmetimas suteikia didelį skausmą Jėzaus Širdžiai ir nulemia didelius praradimus dvasiniame gyvenime. Su nuoširdžiu jautrumu kreipsiuosi į Jėzų:

„Jėzau, neleisk, kad iššvaistyčiau Tavo malones“.

 

 

www.clicktopray.org