EILINIS LAIKAS · XIII SAVAITĖ

Trečiadienis

Mt 8, 28–34

 

Dienos paaukojimo malda

 

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, 

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

*

Melskimės, kad žmogaus gyvybė būtų gerbiama ir ginama kiekviename jos egzistencijos tarpsnyje, pripažįstant ją Dievo dovana.

  

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

   

   

Dienos Evangelija

 

28 Kai Jėzus priplaukė kitą krantą gadariečių krašte, jam priešais atbėgo du demonų apsėstieji, išlindę iš kapinių rūsių. Juodu buvo tokie pavojingi, kad niekas negalėjo praeiti anuo keliu. 29 Ir štai jiedu ėmė šaukti: „Ko tau iš mūsų reikia, Dievo Sūnau?! Atėjai pirm laiko mūsų kankinti?“ 30 Truputį toliau ganėsi didelė kaimenė kiaulių. 31 Demonai ėmė prašytis: „Jeigu mus išvarysi, tai siųsk kiaulių kaimenėn.“ 32 Ir jis jiems tarė: „Eikite sau!“ Tuomet demonai išėjo ir apniko kiaules. Ir štai visa kaimenė metėsi nuo skardžio į ežerą ir gavo galą vilnyse. 33 Piemenys pabėgo ir, pasiekę miestą, viską išpasakojo, taip pat ir apie apsėstuosius. 34 Tada visas miestas išėjo priešais Jėzų ir, vos jį pamatę, prašė pasišalinti iš jų krašto.

Mąstymas

Prašyti gilios Jėzaus galios patirties savo silpnume bei vidinėje nelaisvėje

Atsisėsiu su Jėzumi į valtį. Persikelsiu su Juo į kitą krantą, į gadariečių kraštą. Pastebėsiu atbėgančius apsėstuosius. Jie išlindo iš kapinių rūsių, yra pavojingi. Jie rėkia, gąsdina savo išvaizda. Atsistosiu šalia Jėzaus, kad pajusčiau Jo vidinę ramybę ir galią. 

*

Kokią patirtį pažadina manyje blogis šiandieniame pasaulyje? Kas vyrauja manyje: vidinė ramybė ar išgąstis, pasitikėjimas ar abejonės, saugumas ar pasimetimas? 

*

Piktosios dvasios bijo Jėzaus artumo. Jo akivaizdoje jos praranda savo galią, mato, kad turi paklusti Jo valdžiai. Įsisąmoninsiu, kad kai gyvenu Jėzaus akivaizdoje, tada demonai negali man nieko padaryti. Jėzus yra galingesnis už didžiausią blogį. Ar tuo tikiu?

*

Jėzus išlaisvina apsėstuosius. Piktosios dvasios įeina į kiaules – netyrumo simbolį. Kontempliuosiu Jėzų, kuris išlaisvina žmones iš demonų, atskiria tyrumą nuo netyrumo. 

*

Priglusiu prie Jėzaus su kiekvienu savo nešvarumu, netyrumu, su savo bejėgiškumu. Su tikėjimu prašysiu, kad Jis išlaisvintų mane iš blogų polinkių, atitrauktų nuo to kas netyra, nešvaru. Kur labiausiai esu varginamas demonų? Tai atiduosiu Jėzui.

*

Atkreipsiu dėmesį į piemenų elgesį. Jie pabėga. Kiti persigandę prašo Jėzaus, kad pasišalintų „iš jų krašto“. Jie negali aprėpti Jėzaus slėpinio ir todėl nenori Jo priimti.

*

Kaip aš išgyvenu Jėzaus buvimą savo gyvenime? Ar Juo pasitikiu? Ar sugebu visiškai atsiduoti Jo paslaptingam veikimui ir galiai? Ar nenubrėžiu savo gyvenime Jėzui ribų? Sužadinsiu savyje aktą:

„Jėzau, Tavo galia neaprėpiama. Pasitikiu Tavimi“. 

 

 

 

www.clicktopray.org