IV VELYKŲ SAVAITĖ 

Pirmadienis

Jn 10, 11–18

Dienos paaukojimo malda

 

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, 

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

*

Melskimės už kunigus, išgyvenančius pašaukimo krizę, kad jie gautų reikiamą dvasinį palydėjimą, o bendruomenės supratingai palaikytų juos malda.

 

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

   

   

Dienos Evangelija

 

Jėzus kalbėjo:

11 „Aš – gerasis ganytojas.
Geras ganytojas už avis guldo gyvybę.
12 Samdinys, ne ganytojas, kuriam avys ne savos,
pamatęs sėlinantį vilką, palieka avis ir pabėga,
o vilkas puola jas ir išvaiko.
13 Samdinys pabėga, nes jis samdinys,
jam avys nerūpi.
14 Aš – gerasis ganytojas: aš pažįstu savąsias,
ir manosios pažįsta mane,
15 kaip mane pažįsta Tėvas ir aš pažįstu Tėvą.
Už avis aš guldau savo gyvybę.
16 Ir kitų avių dar turiu,

kurios ne iš šios avidės;
ir jas man reikia atvesti;
jos klausys mano balso,
ir bus viena kaimenė, vienas ganytojas.

17 Tėvas myli mane,

nes aš guldau savo gyvybę,
kad ir vėl ją pasiimčiau.
18 Niekas neatima jos iš manęs,
bet aš pats ją laisvai atiduodu.
Aš turiu galią ją atiduoti
ir turiu galią vėl ją atsiimti;
tokį priesaką aš esu gavęs iš savojo Tėvo.“

 

Mąstymas

Prašyti džiaugsmo dėl Jėzaus ir Tėvo rūpesčio manimi

„Aš esu gerasis Ganytojas“. Kontempliuosiu Jėzaus gerumą ir jautrumą. Prisiminsiu praėjusio savo gyvenimo įvykius, kuriuose labai stipriai pajutau Jo gerumą. Kada tai buvo ir kokiose aplinkybėse?

*

Ką galiu pasakyti apie savo santykį su Jėzumi? Ar tikiu Jėzaus gerumu ir jautrumu? Ar tikiu, kad Jis yra geras ne tik kitiems, bet ir man? Atskleisiu Jėzui savo jausmus.

*

Pastebėsiu, kad Jėzus net penkis kartus kalba apie savo gyvybės atidavimą už avis – taigi, ir už mane. Trumpam pasinersiu į Jėzaus kančios ir mirties apmąstymą. Prisiartinsiu prie Jo ir, būdamas tokioje dvasios laikysenoje, įsisąmoninsiu, kad Jis miršta už mane.

*

Sąžiningai savęs paklausiu, ar tikiu, kad Jėzus asmeniškai mirė už mane ir kad kasdien miršta už mane šventose Mišiose? Ar nesijaučiu mažiau mylimas negu kiti?

*

Ar atsimenu savo gyvenime tokius momentus, kuriuose jaučiausi labai pasimetęs? Ar išgyvenau nusivylimo skausmą dėl kito žmogaus, kuris pasirodė „samdiniu“, palikdamas mane vieną nelaimėje? Kokiu būdu buvau tada „išgelbėtas“? Už ką norėčiau Jėzui padėkoti? 

*

„Aš pažįstu savąsias...“. Kada tik atsistoju maldai prieš Jėzų, galiu būti tikras, kad Jis viską žino apie mane. Ar yra kas nors, ko Jam nesakau apie save? Ar jaučiuosi saugiai būdamas su Juo? 

*

Jėzus daug kartų kalba man apie Tėvą ir Jo meilę man. Visa, ką Jėzus daro man, daro todėl, kad tokį įsakymą gavo iš Tėvo. Tėvo paliepimu Jis saugo mane kaip akies lėlytę.  

*

Įsisąmoninsiu, jog Tėvas kasdien siunčia man Jėzų, kad Jis mane globotų ir numirtų už mane. Nuoširdžiame pokalbyje su Tėvu pašlovinsiu Jo meilę, kartodamas:

„Tėve, dėkoju Tau už rūpestį manimi.“      

 

 

 

www.clicktopray.org