Eilinis laikas. XXVIII savaitė

Trečiadienis

Lk 11, 42–46

Dienos paaukojimo malda

 

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, 

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

*

Melskimės, kad pastoracija psichikos sveikatos srityje būtų integruota visoje Bažnyčioje ir padėtų įveikti psichikos sutrikimų turinčių žmonių stigmatizavimą bei diskriminaciją.

   

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

   

   

Dienos Evangelija

 

Jėzus kalbėjo:
42 „Vargas jums, fariziejai! Jūs duodate dešimtinę iš mėtų, rūtų ir kitokių žolelių, o nepaisote teisingumo ir Dievo meilės. Reikia šitai daryti ir ano neapleisti! 43 Vargas jums, fariziejai! Jūs taip mėgstate pirmąsias kėdes sinagogose ir sveikinimus turgavietėse! 44 Vargas jums! Esate lyg apleisti kapai, kuriuos žmonės nepastebėdami mindžioja.“ 45 Tada vienas Įstatymo mokytojas atsiliepė: „Mokytojau, taip kalbėdamas, tu ir mus įžeidi.“ 46 Jis atsakė: „Vargas ir jums, Įstatymo mokytojai! Jūs kraunate žmonėms nepakeliamas naštas, o patys tų naštų nė vienu pirštu nepajudinate.“

 

Mąstymas

Prašyti visiško širdies tyrumo, atpažįstant savo nuodėmes ir silpnybes

Su ypatingu dėmesiu klausysiu ryžtingų Jėzaus žodžių. Jis smerkia laikyseną fariziejų, kurie žmonių akyse yra laikomi religiniais autoritetais. Jėzus žino, kas slypi žmogaus širdyje. Jis pastato fariziejus tiesos akivaizdoje.

*

Jėzus ir mane pažįsta iki pat mano gelmių. Galiausiai svarbu yra tik tai, kas esu Jo akyse. Prašysiu Jėzaus, kad padėtų man pažvelgti į save Jo akimis ir kad atskleistų mano širdies užmojus.

*

Jėzus meta iššūkį fariziejams, sakydamas, kad jie rūpinasi išorinėmis pamaldumo praktikomis, o apleidžia Dievo meilę ir teisingumą. Ar Jėzaus iššūkis pažadina mano širdyje kokią nors neramybę? Kas yra mano gyvenime pirmoje vietoje? Kurias vertybes labiausiai saugau, o kurias apleidžiu?

*

Prisirišimas prie „pirmų vietų“ ir prie „pasveikinimų“ – tai kita silpnybė, kuri gali mane pavergti panašiai kaip fariziejus. Kaip išgyvenu situacijas, kuriose lieku kitų nepastebimas, arba pagerbiamas paskutinis?

*

Įsiklausysiu į šokiruojantį Jėzaus palyginimą: „Esate kaip kapai…“. Jėzus atkreipia dėmesį į paslėptą nešvarumą, kuriuo nesąmoningai užsikrečia kiti. Kokia savo silpnybe labiausiai „užkrečiu“ artimus man asmenis?

*

Atkreipsiu dėmesį į Rašto mokytoją, kuris yra įžeistas Jėzaus žodžių. Kokios mintys ir  kokie jausmai kilo manyje, kai klausiau priekaišto žodžių?

*

Jėzus nori, kad būčiau reiklus pirmiausia sau. Kokius vidinius paraginimus jaučiu šiandienos meditacijoje? Ką dirbdamas su savimi atrandu kaip didžiausią iššūkį? Patikėsiu tai Jėzui:

„Jėzau, patikiu Tau…“.

 

 

www.clicktopray.org