EILINIS LAIKAS · XV SAVAITĖ

Penktadienis

Mt 12, 1–8

Dienos paaukojimo malda

 

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, 

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

*

Melskimės, kad žmogaus gyvybė būtų gerbiama ir ginama kiekviename jos egzistencijos tarpsnyje, pripažįstant ją Dievo dovana.

  

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

   

   

Dienos Evangelija

 

1 Anuo metu šabo dieną Jėzus ėjo per javų lauką. Jo mokiniai buvo išalkę, tad ėmė skintis varpų ir valgyti. 2 Tai pamatę, fariziejai jam sakė: „Žiūrėk, tavo mokiniai daro, kas per šabą draudžiama.“ 3 Jis atsakė: „Ar neskaitėte, ką darė Dovydas ir jo palydovai, būdami alkani? 4 Kaip jie nuėjo į Dievo namus ir valgė padėtinės duonos, nors nevalia buvo jos valgyti nei jam, nei jo palydovams, o vien tik kunigams. 5 Arba gal neskaitėte Įstatyme, jog per šabą kunigai šventykloje pažeidžia šabo poilsį ir nenusikalsta? 6 Bet sakau jums: čia daugiau negu šventykla! 7 Jei būtumėte supratę, ką reiškia aš noriu pasigailėjimo, o ne aukos, nebūtumėte pasmerkę nekaltų.

8 Žmogaus Sūnus yra šabo Viešpats.“

Mąstymas

Prašyti kilnios ir žmonių poreikiams jautrios širdies

Karštoje maldoje šauksiuosi Šventosios Dvasios, kad leistų vidujai atsiverti Dievo žodžiui, į kurį turiu gilintis šioje meditacijoje.

*

Prisijungsiu prie Jėzaus ir mokinių, einančių per laukus. Jie yra pavargę ir labai alkani – taip labai išalkę, kad skina ir valgo varpas. Įsivaizduosiu gailestingą Jėzaus žvilgsnį. Pamatysiu, kaip jis skiriasi nuo smerkiančio fariziejų žvilgsnio. 

*

Pagalvosiu, kad Jėzus žino apie mane viską, supranta mano didžiausią alkį. Pajusiu Jo meilų žvilgsnį, nukreiptą į mane. Kaip žvelgiu į save bejėgiškumo akimirkomis? Prašysiu Jėzaus, kad išmokintų mane žvelgti į save Jo akimis. 

*

Įsiklausysiu į fariziejų kaltinimą. Jie yra taip labai susirūpinę Įstatymo raide, kad gali badu numarinti vargšą žmogų. Ar mano gyvenimas pagal Dievo įsakymus augina manyje žmogišką jautrumą ir širdies gerumą?

*

Perdėtas laikymasis Įstatymo raidės fariziejų širdyse dusina žmogiškąjį jautrumą. Meilės trūkumas neleidžia jiems įsigilinti į dieviškąjį Įstatymą. Jėzus padeda jiems skaityti Įstatymą su meile. 

*

Paklausiu savęs apie savo giliausias motyvacijas kasdieniuose patarnavimuose. Ar ko nors reikalaudamas iš savęs ar kitų, lieku jautrus ir geras? Ar pasiaukojančiame pasišventime esu viduje laimingas? Ar atlieku tai su meile? 

*

Širdingame pokalbyje su Jėzumi prašysiu Jo, kad mokytų mane išminties ir meilės, vykdant Dieviškąjį Įstatymą. Kartosiu:

„Jėzau, padėk man būti teisiam ir jautriam“.

 

 

 

www.clicktopray.org