IV GAVĖNIOS SAVAITĖ

Pirmadienis

Jn 4, 43–54

Dienos paaukojimo malda

 

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, 

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

*

Melskimės, kad tautos siektų veiksmingo nusiginklavimo, ypač branduolinio, ir kad pasaulio lyderiai pasirinktų ne smurto, o dialogo ir diplomatijos kelią.

 

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

 

    

Dienos Evangelija

 

43 Po dviejų dienų jis [Jėzus] išvyko iš ten [Samarijos] į Galilėją. 44 Pats Jėzus buvo pareiškęs: „Pranašas negerbiamas savo tėviškėje.“ 45 Kai jis pasiekė Galilėją, galilėjiečiai pagarbiai jį priėmė, nes buvo matę jo darbus per šventes Jeruzalėje; mat ir jie buvo nukeliavę į tas šventes.

46 Jis vėl atėjo į Galilėjos Kaną, kur buvo pavertęs vandenį vynu. O Kafarnaume buvo vienas karaliaus valdininkas, kurio sūnus sirgo. 47 Išgirdęs, jog Jėzus iš Judėjos sugrįžęs į Galilėją, jis atkeliavo pas jį ir maldavo eiti ir išgydyti marinamą jo sūnų. 48 Jėzus jam atsakė: „Kol nepamatysite ženklų ir stebuklų, jūs netikėsite.“ 49 O valdininkas prašė: „Viešpatie, ateik, kol mano vaikas dar nenumirė.“ 50 Jėzus jam tarė: „Eik, tavo sūnus gyvas!“ Žmogus patikėjo Jėzaus žodžiais ir iškeliavo. 51 Pareinantį pasitiko jį tarnai ir pranešė, kad vaikas gyvas. 52 Jis pasiteiravo, kurią valandą sūnui pasidarė geriau. Jie atsakė: „Vakar apie septintą valandą atslūgo jam karštis.“ 53 Taip tėvas patyrė, kad tai buvo ta valanda, kada Jėzus pasakė jam: „Tavo sūnus gyvas.“ Ir įtikėjo jis pats bei visi jo namai. 54 Tai buvo antras ženklas, kurį Jėzus padarė sugrįžęs iš Judėjos į Galilėją.

 

Mąstymas

Prašyti tikėjimo ir pasitikėjimo Jėzumi atnaujinimo

Būsiu kartu su Jėzumi, kuris pavargęs, nuėjęs ilgą kelią iš Judėjos per Samariją, sugrįžta į savo gimtąją Galilėją. Jis prisimeną skausmingą akimirką, kai savo kraštiečių  buvo išvarytas iš Nazareto. Prisiartinsiu prie Jėzaus, kad su Juo pasikalbėčiau apie Jo meilę, ramybę ir nuolankumą.

*

Jėzus nuolat grįžta į mano gyvenimą, nes Jo „gimtoji Galilėja“ yra mano kasdienybė. Padėkosiu jam už Jo ištikimą ir kantrią meilę.

*

Galilėjiečiai priima Jėzų, nes matė Jo stebuklus, kuriuos Jis padarė Jeruzalėje. Jėzus priima jų nesubrendusį tikėjimą ir meilę. Kas mane labiausiai žavi Jėzaus asmenyje? Ką galiu pasakyti apie savo tikėjimo motyvaciją ir dvasines praktikas? 

*

Atkreipsiu dėmesį į valdininką iš Kafarnaumo, kuris atkeliauja pas Jėzų į Galilėjos Kaną paprašyti, kad išgydytų jo sūnų. Toje dramatiškoje situacijoje valdininkas nepraranda tikėjimo. 

*

Pas ką aš dažniausiai einu su savo problemomis, į ką kreipiuosi pagalbos? Ar galiu apie jas kalbėtis su Jėzumi? Apie ką dabar norėčiau su Juo pasikalbėti?

*

Valdininkas besąlygiškai pasitiki Jėzaus žodžiais. Namuose jis randa pasveikusį sūnų ir patiria Jėzaus žodžių galią. Prisiminsiu Dievo Žodį, kuris stebuklingai išsipildė mano gyvenime. Už kokius žodžius šiandien norėčiau Jėzui ypač padėkoti?

*

„Viešpatie, ateik, kol mano vaikas dar nenumirė“. Nuoširdžioje maldoje pakviesiu Jėzų į savo šeimą, bendruomenę. Pavesiu jam visus, kas serga, yra silpni ir gali numirti dvasiškai.  

Prašysiu gilaus tikėjimo ir vilties sau ir savo artimiesiems.      

 

 

www.clicktopray.org