Eilinis laikas. XXII savaitė

Trečiadienis

Lk 4, 38–44

Dienos paaukojimo malda

 

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, 

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

*

Melskimės už tinkamą ir tvarų gyvybiškai svarbių vandens išteklių valdymą, kad visi turėtų lygias galimybes jai naudotis.

  

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

   

Dienos Evangelija

 

38 Iš sinagogos Jėzus atėjo į Simono namus. Simono uošvė labai karščiavo, ir namiškiai prašė jai pagalbos. 39 Atsistojęs prie jos galvūgalio, jis sudraudė karštinę, ir toji pasiliovė. Tuojau atsikėlusi ji galėjo jiems patarnauti.

40 Saulei leidžiantis, visi, kurie turėjo ligonių, įvairiomis ligomis sergančių, vedė juos prie Jėzaus. O jis gydė, ant kiekvieno uždėdamas rankas. 41 Iš daugelio išeidavo demonai, šaukdami: „Tu Dievo Sūnus!“ Jis drausdavo juos, kad šito nesakytų; mat jie žinojo jį esant Mesiją.

42 Dienai išaušus, Jėzus nuėjo į negyvenamą vietą. Bet minios jo ieškojo ir jį pasivijo. Žmonės mėgino Jėzų sulaikyti, kad jų nepaliktų. 43 O jis jiems pasakė: „Ir kitiems miestams aš turiu skelbti Gerąją Naujieną apie Dievo Karalystę, nes tam ir esu siųstas.“ 44 Ir jis skelbė [žodį] Judėjos sinagogose.

 

Mąstymas

Prašyti išgydymo iš skaudžių sužeidimų ir kilnių troškimų atnaujinimo

Prisijungsiu prie Jėzaus, kuris eina į Simono namus. Žavėsiuosi Jo paprastumu. Jėzus artimai bendrauja su žvejais, apsilanko jų namuose, pagydo Petro uošvę. 

*

Jėzus trokšta artimų, paprastų santykių ir su manimi. Jis yra su manimi ten, kur gyvenu, kur slenka mano kasdienybė. Jis trokšta paimti mane už rankos, patikrinti mano gyvenimo pulsą, pagydyti mano „karščiavimą“.

*

Įsivaizduosiu Jėzų, kuris pasilenkia prie manęs. Jis žino giliausias mano žaizdas, tai, kas sukelia man didžiausią karščiavimą, ir nori, kad Jam apie tai pasakyčiau. 

*

Prašysiu Jėzaus, kad uždėtų ant manęs rankas ir paliestų mano sergančias vietas. Atiduosiu Jam savo skausmingas mintis, savo sužeistus jausmus, savo sergančią valią. Prašysiu vidinio išlaisvinimo iš blogų prisirišimų.

*

Įeisiu į minią, kuri būriuojasi prie Petro namų. Iš arti pamatysiu ligonius bei apsėstuosius, kurie spaudžiasi prie Jėzaus. Pagalvosiu apie savo artimuosius, pažįstamus, kuriems reikia išgydymo. Kas jie tokie? Ką labiausiai norėčiau atvesti pas Jėzų?

*

Įsižiūrėsiu į Jėzų, kuris keliasi anksti, kai dar tamsu, ir eina į nuošalią vietą. Prisiartinsiu prie Jo ir paprašysiu, kad leistų man pabūti su Juo maldoje, kad užlietų mane savo maldos dvasia.

*

„Minios jo ieškojo...“. Ar jaučiu aistrą ieškoti Jėzaus? Ar trokštu Jo? Kokie mano didžiausi troškimai? Kuo aš gyvenu? Šiandien dažnai kartosiu:

„Trokštu Tavęs, Jėzau.“

 

 

www.clicktopray.org